2014-2020 m. projektai

« Atgal

Europinės vėžės „Rail Baltic/ Rail Baltica“ geležinkelio linijos nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Kauno trūkstamų jungčių įrengimas ir pasirengimas Europinės vėžės plėtrai nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos

 

Europos Sąjungos bendrai finansuota

 

 

Projekto vykdytojas: AB „LTG Infra"
Projekto numeris:
Projekto pavadinimas: Europinės vėžės „Rail Baltic/ Rail Baltica" geležinkelio linijos nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Kauno trūkstamų jungčių įrengimas ir pasirengimas Europinės vėžės plėtrai nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos
Projekto veiklos: Projekto veiklas sudaro:(i) statybos darbai ruože „Jiesia - Rokai - Palemonas - Kaunas",(ii) techninė dokumentacija esamos 1435 mm geležinkelio linijos ruože „PL/LT - Kaunas" elektrifikacijai,(iii) žemės paėmimas visuomenės poreikiams ruože „Kaunas - LT/LV".
Numatomas projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2017 - 2022 m.

 

Lietuvos Respublika dalyvauja įgyvendinant tarptautinį transporto projektą „Rail Baltica", kuris kokybiška geležinkelio linija sujungs Varšuvą, Kauną, Rygą, Taliną ir, pasitelkus geležinkelio keltą, Helsinkį. „Rail Baltica" maršrutas yra laikomas prioritetiniu Transeuropinio transporto tinklo projektu Nr. 27.

Europos Sąjungos (ES) institucijos „Rail Baltica" projektą įvardija kaip strateginį ir ilgalaikį geležinkelio projektą, kurio tikslas - plėtoti aukštos kokybės keleivinį susisiekimą bei krovinių vežimus tarp Baltijos valstybių, Lenkijos ir kitų ES šalių. Modernizuotos geležinkelių linijos leistų vykdyti efektyvų susisiekimą sausuma tarp Baltijos ir Šiaurės Europos šalių (ypač Suomijos), ir, ilgainiui, su Centrine Azija. Pagerintas susisiekimas geležinkeliu turės aplinkosauginių privalumų, mažins transporto spūstis Europos kelių tinkle, gerins prieigą prie Baltijos valstybių ir skatins greitesnę regioninę plėtrą susijusiose šalyse. Ilgalaikis tarptautinio „Rail Baltica" projekto tikslas – visapusiškai įgyvendinti principus, susijusius su įvairių rūšių transporto derinimu, sąveika, patikimumu, sauga, saugumu, sudaryti palankias sąlygas naudoti mažiausiai aplinkai kenkiančio transporto rūšis.

2010 m. balandžio 7 d. LR Vyriausybė nutarimu Nr. 371 pripažino projektą „Rail Baltica" valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Išvystyta interoperabili Pietų – Šiaurės krypties geležinkelio „Rail Baltica" transporto ašis padėtų tenkinti vis didėjančius ES valstybių prekybos ir paslaugų poreikius. Projekto įgyvendinimas ženkliai prisidės prie šalies susisiekimo geležinkeliais sistemos integravimo į TEN-T transporto tinklus, bus didinamas krovinių ir keleivių vežimo efektyvumas, mažinama aplinkos tarša ir skatinamas „žaliasis" transportas.

Projekto rezultatai sudarys sąlygas vystytis regioniniams viešiesiems logistikos centrams, iš kurių artimiausias įsikūręs Palemone, užtikrins efektyvias jungtis su ištisus metus dirbančiu valstybiniu Klaipėdos jūrų uostu. Numatomos investicijos apčiuopiamai sumažins keleivių ir krovinių vežimo laiko sąnaudas bei užtikrins visas priemones būtinas traukinių eismo saugumui bei nelaimingų atsitikimų skaičiaus mažinimui. Išskiriami pagrindiniai privalumai, kuriuos suteiks visuotinio Rail Baltica projekto įgyvendinimas.

Projektas atitinka Nacionalinės susisiekimo plėtros 2014–2022 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1253, pirmąjį tikslą ir jo pirmąjį uždavinį. Šios projekto dalies įgyvendinimas remiasi LR susisiekimo ministerijos, Inovacijų ir tinklų vykdomosios agentūros (toliau - INEA) pasirašytu dotacijos susitarimu Nr. INEA/CEF/TRAN/M2014/1046150. Projektas dalinai finansuojamas Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) lėšomis. 

PROJEKTO VERTĖ
Tinkamos išlaidos 124.586.362,00 Eur
ES lėšos 105.898.407,70 Eur
Projekto vykdytojo 18.687.954,30 Eur
Netinkamos išlaidos 0
IŠ VISO 124.586.362,00 Eur

 

Projekto aprašymas

Situacija prieš projekto įgyvendinimą

2015 m. buvo nutiesta ir pradėta naudoti TEN-T geležinkelio transporto tinklo 1435 mm pločio europinė geležinkelio vėžė ruože Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena – Kaunas. Pilnaverčiam ir saugiam 1435 mm pločio linijos eksploatavimui būtina įdiegti ERTMS ir susijusias sistemas, ruožą elektrifikuoti ir pritaikyti greičiui atitinkančiam visuotinei Rail Baltica linijai keliamus parametrus (iki 240 km/h). Įrengus ETCS bus užtikrinta sąveika ir suderinamumas Europos Sąjungos transeuropinio transporto tinko linijose, nebeliks kliūčių naudojant vienus riedmenis kirsti valstybių sienas ir naudotis skirtingų ES narių valstybių geležinkelio infrastruktūra, bus užtikintas bekompromisis saugumo lygis dėl kritinių sistemos elementų dubliavimo ir rezervinio valdymo užtikrinimo, ypač tikslus traukinio vietos fiksavimas ruože leis ženkliai padidinti greitį, sudaryti patogius keleivių vežimo tvarkaraščius. ERTMS diegimą numatytais terminais reglamentuoja ERTMS diegimo planas (EK sprendimas Nr. 2015/14) ir TEN-T gairės (EK reglamentas Nr. 1315/2013). Galutinis terminas kada ERTMS sistemos turi būti įdiegtos TEN-T pagrindinį tinklą sudarančiuose ES geležinkelio ruožuose - 2030 metai.

Projekto įgyvendinimas atitinka LR vyriausybės, nacionalinės transporto plėtros strategijos, o taip pat EK direktyvų nuostatas. Įgyvendinant šį projektą Lietuvos transporto sistema dar labiau prisidės prie pagrindinių Europos Sąjungos strateginių transporto sistemos tikslų, įtvirtintų Europos Komisijos „Baltojoje Knygoje" (COM (2011) 144), įgyvendinimo: kad iki 2040 m. 50 proc. krovinių, kuriuos reikia pristatyti daugiau nei 300 km. atstumu, būtų gabenami geležinkelių arba vidaus vandenų transportu. 2015 metais papildyti Europos Sąjungos techninės sąveikos specifikacijų (TSS) reikalavimai įtvirtino, kad Rail Baltica tai elektrifikuotas 1435 mm pločio vėžės dvikelis atitinkantis geležinkelio eismo parametrus P2/F1. 2014 m. Latvijoje buvo įkurta bendra įmonė RB RAIL As atsakinga už projekto įgyvendinimą ir koordinavimą.

Projekto „Rail Baltica", jungiančio Baltijos valstybių sostines, o taip pat Lenkiją ir Helsinkį, trasa buvo parinkta atlikus AECOM galimybių studiją (2011 metais) ir jos rezultatus patvirtinus tarptautiniu lygiu. Baltijos šalys tarpusavio susitarimais įtvirtino, kad „Rail Baltica" linija turi būti užbaigta iki 2026 metų.

 

Projekto tikslai

- didinti krovinių ir keleivių judumą, gerinant ES transeuropinio transporto tinklo pagrindinio tinklo koridorius ir jų jungtis su valstybinės ir vietinės reikšmės transporto tinklu bei plėtojant skirtingų transporto rūšių sąveikos efektyvumą;

- sumažinti aplinkos taršą;

- pasirengti vykdyti prekinių traukinių eismą 120 km/h, keleivinių – iki 240 km/h greičiu;

- sumažinti poveikį aplinkai, padidinti geležinkelių transporto patrauklumą keleiviams, kroviniams vežti naudojant aplinką tausojančias priemones.

 

Projekto atitiktis horizontaliosioms sritims

Darnus vystymasis

Įgyvendinant šį projektą bus vykdoma TEN-T tinklo plėtra Lietuvoje, kuri leis didinti eismo saugą, sumažinti transportavimo išlaidas, aplinkos taršą bei triukšmo lygį, kartu pagerins vietinio verslo funkcionavimą, darbo jėgos mobilumo sąlygas. Elektrifikuotas ir dideliam traukinių greičiui (iki 240 km/h) pritaikytas geležinkelio ruožas Kaunas - Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena ir sukurta infrastruktūra pagerins susisiekimą Šiaurės-Pietų ašimi jungiančia Baltijos šalis bei centrinę Europą, skatins keleivių ir krovinių mobilumą (trumpės kelionės laikas), sudarant palankesnes sąlygas keliauti, turizmo industrijai plėtoti, logistikai, intermodaliniam transportui vystytis. Taip šis projektas prisidėtų prie žalos aplinkai ir žmonių sveikatai mažinimo, turėtų teigiamos įtakos keliavimo saugumui bei nelaimingų atsitikimų mažinimui automobilių keliuose. Įgyvendintas projektas teigiamai įtakos nacionalinį konkurencingumą, gerins geležinkelio infrastruktūros veiklos parametrus. Projekto rezultatai užtikrins pagrindinio TEN-T tinklo koridoriaus (North Sea-Baltic) patrauklumą, konkurencingumą kitų geležinkelio transporto koridorių atžvilgiu. Visuotinis „Rail Baltica" projektas orientuotas į konkretaus mažiau ekonomiškai išsivysčiusio regiono ir šalies plėtrą siekiant jį padaryti tvariu, pažangiu ir konkurencingu kaip tai nustato pagrindinės ES politikos gairės.

Moterų ir vyrų lygybė ir (arba) nediskriminavimas

Neigiamos įtakos lyčių lygybei ir nediskriminavimui projektas neturi. Bus sudarytos vienodos dalyvavimo projekte ir naudojimosi projekto rezultatais galimybės vyrams ir moterims bei bet kokios rasės arba etninės kilmės, religijos arba tikėjimo, amžiaus, negalios, seksualinės orientacijos atstovams.

 

Projekto įgyvendinimas

2011 metais patvirtinus naujos „Rail Baltica" projekto vėžės Baltijos valstybėse trasą, 2015, 2016 metais su Inovacijų ir tinklų vykdomąja agentūra sudarius susitarimus dėl projekto dalinio finansavimo Europos infrastruktūros tinklų (EITP) priemonės lėšomis buvo pradėti parengiamieji darbai:

2014 m. parengta ir patvirtinta galimybių studija „Traukinių eismo valdymo sistemos (ERTMS) įdiegimas Lietuvos geležinkelių tinkle". Joje buvo apibrėžti techniniai aspektai, ERTMS II lygio techninės specifikacijos, išanalizuotas ekonominis pagrindimas, parinktas ekonomiškai naudingiausias scenarijus, parengta kiekvieno įdiegimo etapo kaštų-naudos analizė.

2015 m. buvo nutiesta ir pradėta naudoti TEN-T geležinkelio transporto tinklo 1435 mm pločio europinė geležinkelio vėžė ruože Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena – Kaunas.

2018 m. lapkričio mėn. buvo užbaigta RB Rail As rengiama galimybių studija dėl esamos geležinkelio linijos PL/LT - Kaunas modernizavimo galimybių.

2019 m. birželio mėn. paskelbtas pirkimas dėl Specialiojo plano geležinkelio linijai ruože Kaunas – Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena tiesimui parengimo. 2020 m. liepos 16 d., atlikus viešųjų pirkimų procedūras, sudaryta paslaugų teikimo sutartis.

Vykdant projektą „Esamo geležinkelio ruožo "Jiesia - Rokai" rekonstravimas įrengiant 1435 vėžės pločio kelią palei esamą liniją" visi darbai užbaigti 2018 m. pabaigoje. Jų metu atlikti naujos 1435 mm pločio vėžės – 4,9 km, triukšmo sienučių 0,97 km, atraminių sienučių 0,95 km įrengimo, aplinkosauginiai darbai, taip pat atlikti 1520 mm pločio vėžės – 3,6 km, 7 pralaidų, 1 pervažos, vandens nuvedimo, ryšių, elektros, signalizacijos įrenginių rekonstrukcijos darbai.

2018 m. birželio mėn. pasirašyta projekto „Esamo geležinkelio ruožo "Kaunas-Palemonas" rekonstravimas įrengiant 1435 vėžės pločio kelią palei esamą liniją" rangos sutartis, vykdomi darbai. Užbaigus projektą numatoma nutiesti 9 km naujo 1435 mm kelio; įrengti 2 km sugretinto 1435/1520 mm kelio (1,3 km Kauno geležinkelio tunelyje); rekonstruoti 3,6 km 1520 mm kelią. Įrengti 27 iešmus, 2 automobilių tunelius, 1 automobilių tunelį, 11 pralaidų, drenažo, latakų sistemas, triukšmą slopinančias sienutes ir kt.

2017 m. vasario 1 d. gauta Aplinkos apsaugos agentūros išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo.

2017 m. pradėtos Kaunas-LT/LV žemės paėmimo visuomenės poreikiams (ŽPVP) parengiamosios procedūros,

2017 m. rugsėjo 29 d. pasirašyta sutartis su nugalėjusiu dalyviu dėl Kaunas-LT/LV ŽPVP projekto parengimo. Iki 2019 m. sausio mėn. buvo parengti, suderinti ir patvirtinti visų 5 regionų (Kauno r., Jonavos r., Kėdainių r., Pasvalio r., Panevėžio r.) Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai. NŽT išduoti aktai (1741 vnt.) pasirašyti, užregistruoti sklypai, paimti sklypai konsoliduoti į 62 naujus sklypus, skirtus geležinkelio infrastruktūros plėtrai. 2020 m. liepos 14 d. užbaigtas paskutinysis paslaugų etapas.

Kiti vykdomi ir planuojami visuotinio Rail Baltica projekto pirkimai paskelbti RB Rail AS tinklalapyje http://railbaltica.org/ (sritis Pirkimai / Procurement).

 

Atnaujinta 2020-10-21