Elektrifikavimo projekto apžvalga

Elektrifikavimas: Kaišiadorys–Klaipėda ir Vilniaus geležinkelio mazgas
Vilniaus-Klaipėdos geležinkelio linijos, kuri yra intensyviausiai naudojama Lietuvoje, elektrifikavimas yra vienas didžiausių geležinkelių infrastruktūros modernizavimo projektų Lietuvoje, prisidedantis prie Grupės ilgalaikio įsipareigojimo plėtoti ir kurti tvarią šalies transporto sistemą. Geležinkelių elektrifikavimas yra vienas iš prioritetų tiek Lietuvoje, tiek visoje Europos Sąjungoje (ES), nes tai yra viena iš ES Žaliojo susitarimo įgyvendinimo priemonių. Elektrifikavimas leidžia pereiti nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių energijos šaltinių.
Geležinkelio arterija Vilnius-Klaipėda yra intensyviausiai naudojamas šalies geležinkelio ruožas, todėl jo elektrifikavimas yra svarbus visos šalies infrastruktūrai.
Šiuo metu Lietuvoje visiškai elektrifikuotos trys geležinkelio linijos: Vilnius-Kaunas, Vilnius-Trakai ir Vilnius-Kena. Tai sudaro 8 proc. viso šalies tinklo, o įgyvendinus elektrifikavimo projektą elektrifikuotų geležinkelio kelių ilgis šalyje pasieks beveik 28 proc.
Šis geležinkelių elektrifikavimo projektas apima 363 km kontaktinio tinklo statybą, šešių traukos pastočių Lentvaryje, Žeimiuose, Linkačiuose, Tarvainiuose, Kretingoje ir Žasliuose statybą, jų prijungimą prie "Litgrid" elektros energijos tiekimo tinklo ir bandymus. Taip pat aštuonių autotransformatorių statybą, siekiant užtikrinti elektros energijos tiekimo įtampos stabilumą kontaktiniame tinkle.
Užbaigus ruožo Vilnius-Klaipėda modernizavimą, svarbiausia šalies geležinkelio linija suteiks impulsą didinti viso transporto sektoriaus konkurencingumą bei mažinti poveikį aplinkai. Apskaičiuota, kad elektrifikavus šį ruožą per metus į aplinką nebus išmetama daugiau kaip 150.000 tonų CO2, o ekonominė projekto nauda, pavyzdžiui, mažesnės iškastinio kuro sąnaudos, taip pat labai svarbi.
Planuojama, kad visos investicijos į elektrifikavimo projektą sudarys 457 mln. eurų, iš kurių maždaug pusė - 200 mln. eurų - bus skirta iš ES Sanglaudos fondo.
Projekto nauda
Aplinkosauginė nauda
Lietuvoje transporto sektoriui tenka didžiausia į orą išmetamų teršalų dalis. Įgyvendinus projektą, oro tarša sumažės 150 tūkstančių tonų per metus. Skaičiuojama, kad per visą eksploatacijos laikotarpį dėl mažesnės taršos projekto socialinė ekonominė nauda viršys 700 mln. eurų.
Oro tarša sumažės 150 tūkst. tonų per metus
Projekto socialinė ekonominė nauda >700 mln. Eur
Ekonominė nauda
Vertinama, kad dėl mažesnių energijos ir riedmenų priežiūros sąnaudų Lietuvos geležinkelių tinkle veikiantys vežėjai potencialiai sutaupys apie 505 mln. eurų ir projektas atsipirks per 19 metų. Geležinkelio elektrifikavimas darys didelę įtaką Lietuvos transporto sektoriaus konkurencingumui.
Projektas atsipirks per 19 metų
Sutaupymai dėl mažesnių sąnaudų 505 ml. Eur
Projekto apimtis
Elektrifikavimo projekto vystytojas
Projekto vystytojas – AB „LTG Infra“
100 proc. AB „LTG Infra“ akcijų priklauso AB „Lietuvos geležinkeliai“.
Mes, AB „LTG Infra“:
- Esame atsakingi už Lietuvos geležinkelių tinklo infrastruktūrą, saugumą, modernizavimą bei plėtrą;
- Siekiame užtikrinti geriausias sąlygas keleivių ir krovinių pervežimui;
- Kuriame ir prižiūrime patikimą ir efektyvią infrastruktūrą;
- Telkiame geriausią darbuotojų komandą, kurie atsakingai kiekvieną dieną atlieka savo pareigas;
- Užtikriname Lietuvos geležinkelių techninę sąveiką su Europos geležinkeliais;
- Įgyvendiname šiuolaikinius saugos ir aplinkosaugos reikalavimus.
Projektavimo ir įrengimo rangovas - jungtinės veiklos partneriai „Elecnor“ ir „Instalaciones Inabensa“.
Ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą konkurse pateikė bendrovių „Elecnor“ ir „Instalaciones Inabensa“ konsorciumas. Jungtinės veiklos sutarties partneriai turi didelę patirtį vykdant su geležinkelio infrastruktūros projektus visame pasaulyje.
„Elecnor“ nuo 1958 metų veikianti Ispanijos bendrovė, turinti patirties dideliuose infrastruktūros projektuose bent 55 pasaulio šalyse - nuo Europos iki Čilės ir Saudo Arabijos. Grupėje dirba apie 14 tūkst. darbuotojų, apyvarta siekia 2,3 mlrd. eurų.


Nugalėtojas buvo pasirinktas remiantis ekonominio naudingumo kriterijais.
Techniniai parametrai
Kontaktinis tinklas:
1×25 kV, Vilniaus mazge
2×25 kV, Kaišiadorys–Klaipėda atkarpoje
Visų kelių kontaktinio tinklo konstrukcijos užtikrinamas greitis:
160 km/h
Krauto prekinio sąstato svoris:
ne mažiau kaip 6 000 t
Nenutrūkstamas elektros tiekimo užtikrinimas:
n-1 funkcija gretimose traukos pastotėse
Traukinių skaičius per parą:
32 poros prekinių traukinių ir 10 porų keleivinių traukinių
Kontaktinio tinklo sistemos tarnavimo laikotarpis:
50 metų
Projekto finansavimas
- Finansavimas iš 2014-2020 m. ES fondų investicijų programos:
ES investicijos: 139 mln. eurų.

- Finansavimas 2021-2027 m. ES fondų investicijų programos:
ES investicijos: 82,5 mln. eurų.

- Bendrovės investicijos ir valstybės biudžeto lėšos:
Likusi Europos Sąjungos fondų nefinansuojama projekto vertė.