Vykdomi Europos Sąjungos projektai
Geležinkelių jungties „Rail Baltica“ plėtra
Projekto statusas Europoje
„Rail Baltica“ yra sudėtinė Europos Sąjungos tarptautinio transporto koridoriaus „Šiaurės jūra-Baltijos jūra“ dalis.
Projekto statusas Lietuvoje
„Rail Baltica“ pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu.
Projekto aprašymas
Praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje atkūrus Baltijos šalių nepriklausomybę gimė idėja atstatyti tiesioginį geležinkelių susisiekimą su Vakarų Europos valstybėmis. Lietuva, Latvija ir Estija priėmė sprendimą nutiesti naują Europinio standarto 1435 mm vėžės pločio geležinkelį, kuris sujungtų Baltijos šalis su vakarų Europos valstybėmis. Šiuo metu projekte dalyvauja penkios Europos Sąjungos šalys: Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir netiesiogiai Suomija. „Rail Baltica“ linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.
Pagrindiniai faktai
- Didžiausias projektinis greitis: 249 km/val. (keleivinių traukinių), 120 km/val. (krovininių traukinių).
- Apie 5,8 mlrd. eurų investicija regione, iš kurių iki 85 proc. bus finansuojama iš ES fondų.
- Įgyvendina Estija, Latvija ir Lietuva.
- ES Šiaurės jūros–Baltijos jūros TEN-T koridoriaus dalis.
- Finansuoja ES (EITP), Estija, Latvija ir Lietuva.
- Suteikia įvairiarūšio ir daugiarūšio gabenimo galimybes.
- Didžiausias Baltijos regiono infrastruktūros projektas per pastaruosius 100 metų.
- Nekenkia aplinkai - varomas elektra, tad sukelia mažiau triukšmo ir vibracijos.
- Skirtas keleiviams ir kroviniams vežti.
- Bendras ilgis 870 km iš kurių:
- 213 km Estijoje
- 265 km Latvijoje
- 392 km Lietuvoje
Numatomas įgyvendinimo laikotarpis: 2016–2030 m.
Ruožo Kaišiadorys–Klaipėda (Draugystės st.) elektrifikavimas
Dėl nepakankamos geležinkelių elektrifikacijos dauguma kelionių vyksta dyzeliniais traukiniais, kurie, palyginti su elektriniais, yra gerokai taršesni. Pasenęs riedmenų parkas taip pat neužtikrina geležinkelių, kaip aplinkai nekenksmingo transporto, plėtros. Elektros kontaktinio tinklo įrengimo darbai apima ruožą Kaišiadorys–Klaipėda, Draugystės stotis (kelių ilgis – 558,6 km). Atliekant rangos darbus bus įrengtas elektros kontaktinis tinklas, naujos traukos pastotės, pakeistos geležinkelio stočių valdymo sistemos. Vykdant projektą bus patobulinta TEN-T tinklui priklausančio IX B transporto koridoriaus ruožo valstybės siena su Baltarusija–Kena–Klaipėda (Draugystės st.) infrastruktūra, sumažės iškastinio kuro naudojimas geležinkelių transporto sektoriuje, todėl padidės geležinkelių transporto veiklos efektyvumas ir sumažės aplinkos tarša.
Numatomas įgyvendinimo laikotarpis: 2019–2025 metai
Ruožo Kaišiadorys-Klaipėda (Draugystės st.) elektrifikavimas
II etapas
Šiuo metu baigtas įgyvendinti projekto „Ruožo Kaišiadorys–Klaipėda (Draugystės st.) elektrifikavimas“ I etapas, tačiau norint užtikrinti geležinkelio ruožo tinkamą veikimą, būtina atlikti likusius infrastruktūros tvarkymo darbus. Projekto „Ruožo Kaišiadorys–Klaipėda (Draugystės st.) elektrifikavimas“ II etapas įgyvendinimo metu užbaigiamas 321 km ruožo elektrifikavimo kontaktinio tinklo projektavimas, atliekami transformatorinių ir traukos pastočių įrengimo rangos darbai, elektrifikuojamos likusios atkarpos geležinkelio ruože Radviliškis-Klaipėda (Draugystės st.). Įgyvendinus projektą, bendras elektrifikuotų geležinkelių kelių ilgis Lietuvoje išaugs iki 478,8 km. Elektrifikavus Kaišiadorys–Klaipėda (Draugystės st.) atkarpą, bus pilnai elektrifikuotas transeuropinio transporto tinklui priklausantis ruožas Valstybės siena–Kena–Klaipėda. Visame ruože Valstybės siena–Kena–Klaipėda (Draugystės st.) bus sudarytos sąlygos vykdyti veiklą naudojant elektrinę trauką. Taip pat ruožo Kaišiadorys–Klaipėda elektrifikavimas padės sumažinti oro taršą Kaišiadorių, Klaipėdos, Jonavos, Kėdainių, Radviliškio, Šiaulių, Telšių, Plungės ir Kretingos savivaldybėse. Taip pat projektas prisidės prie numatyto tikslo – transeuropinio transporto tinklo pagrindinio tinklo dalies, atitinkančios ES reikalavimus, padidėjimo nuo 7 % 2016 m. iki 100 % 2030 m. – pasiekimo.
Numatomas įgyvendinimo laikotarpis: 2025-2026 metai
Vilniaus geležinkelio mazgo elektrifikavimas
Dėl nepakankamos geležinkelių elektrifikacijos dauguma kelionių vyksta dyzeliniais traukiniais, kurie, palyginti su elektriniais, yra gerokai taršesni. Pasenęs riedmenų parkas taip pat neužtikrina geležinkelių, kaip aplinkai nekenksmingo transporto, plėtros. Elektros kontaktinio tinklo įrengimo darbai apima ruožą Kyviškės–Valčiūnai–Vaidotai–Paneriai ir Vilnius–Kirtimai–Valčiūnai (kelių ilgis – 114 km). Atliekant rangos darbus bus įrengtas elektros kontaktinis tinklas, naujos traukos pastotės, pakeistos geležinkelio stočių valdymo sistemos. Įgyvendinus projektą krovininių traukinių eismas bus nukreiptas nuo Vilniaus miesto centro į aplinkkelį, todėl sumažės triukšmas, automobilių spūstys dėl stovėjimo ties geležinkelio pervaža ir padidės eismo saugumas. Vykdant projektą taip pat bus patobulinta TEN-T tinklui priklausančio IX B transporto koridoriaus ruožo valstybės siena su Baltarusija–Kena–Klaipėda (Draugystės st.) infrastruktūra, sumažės iškastinio kuro naudojimas geležinkelių transporto sektoriuje, todėl padidės geležinkelių transporto veiklos efektyvumas ir sumažės aplinkos tarša.
Numatomas įgyvendinimo laikotarpis: 2019–2025 metai
Karinės/ civilinės krovos aikštelės įrengimas Palemone
Projekto tikslas: Kauno Palemono geležinkelio stotyje užtikrinti civilinio-karinio pobūdžio krovinių pakrovimo/iškrovimo pajėgumus, taip pat įrengti 1435 mm pločio vėže gabenamų stambiagabaričių krovinių pakrovimo ir iškrovimo tašką pasiekiamą geležinkelio linijomis
Numatomas įgyvendinimo laikotarpis: 2022–2026 metai
Vilnius-Klaipėda geležinkelių linijos prioritetinių pervažų modernizavimas
Modernizuojant dešimt linijos Vilnius-Klaipėda prioritetinių pervažų bus diegiamos tokios priemonės kaip signalizacijos ir susijusi įranga, traukinio vietos nustatymo įranga, apsauginė/priešgaisrinė signalizacija, kliūties aptikimo sistema, kelio būklės nustatymo sistema, vaizdo stebėjimo sistema ir kt. Projektu siekiama užtikrinti saugų traukinių, automobilių ir pėsčiųjų eismą, o diegiamos priemonės padės užtikrinti tinkamą pervažų stebėseną ir apsaugos nuo pėsčiųjų bei transporto priemonių patekimo į pervažas artėjant traukiniui.
Numatomas įgyvendinimo laikotarpis: 2020–2025 metai
