Veikla ir funkcijos

Veikla, tikslai ir funkcijos

AB „LTG Infra“ pagrindinė veikla yra geležinkelių infrastruktūros valdymas, naudojimas ir disponavimas ja patikėjimo teise bei viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų vykdymas.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijos nustatytos Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse (GTK) ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose geležinkelių transporto veiklą.

„LTG Infra“ veiklos tikslai yra nustatyti „LTG Infra“ įstatuose (dokumento nuoroda):

Siekti Bendrovės veiklos efektyvumo didinant su viešosios geležinkelių infrastruktūros naudojimu susijusių paslaugų patrauklumą klientams
Užtikrinti efektyvų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymą, naudojimą ir disponavimą, viešosios geležinkelių infrastruktūros techninę priežiūrą, atnaujinimą ir plėtrą
Siekti socialiai atsakingo, tvaraus Bendrovės verslo vertės augimo bei ilgalaikės naudos akcininkui užtikrinimo

Pagrindinės funkcijos

Atnaujinti viešąją geležinkelių infrastruktūrą ir vykdyti jos techninę priežiūrą

Organizuoti geležinkelių transporto eismą

Teikti pasiūlymus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros plėtros programų projektų

Įgyvendinti viešosios geležinkelių infrastruktūros plėtros programas ir projektus

Eksploatuoti viešąją geležinkelių infrastruktūrą, išskyrus sprendimų, kurie pagal GTK priskirti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrui, priėmimą

Teikti minimalųjį prieigos paketą sudarančias paslaugas

Valdyti, naudoti valstybei nuosavybės teise priklausančią viešąją geležinkelių infrastruktūrą ir geležinkelių paslaugų įrenginius ir disponuoti jais

Konsultuotis su viešosios geležinkelių infrastruktūros naudotojais bei bendradarbiauti su kitų ES valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojais

Daugiau nei 3462 km išskleistas geležinkelių linijų ilgis

Daugiau nei 1919 km eksploatacinis pagrindinių geležinkelių linijų ilgis

Daugiau nei 1790 km 1520 mm vėžės ilgis

Daugiau nei 128 km 1435 mm vėžės ilgis

Daugiau nei 2172 kelio statinių, iš jų 371 tiltai

3340 iešmų 1435 mm vėžės ir 1520 mm vėžės tinkle

526 naudojamos geležinkelio pervažos

157 km elektrifikuotas eksploatacinis kelių ilgis

Dalyvavimas kitose organizacijose

Narystės organizacijose

Geležinkelių paslaugų įmonių asociacija „Gelpa“. Oficialus tinklapis https://gelpa.lt/
Lietuvos geležinkelių įmonių asociacija

Bendradarbiavimas/ tarptautinė veikla

AB „LTG Infra“ tikslai ir uždaviniai tarptautinėse organizacijose:

Aktyviai dalyvaujant tarptautinių organizacijų darbo grupių veikloje, ieškoti geriausių sprendimų ir naudingos informacijos AB „LTG Infra“ aktualiomis temomis;
Keistis gerąja praktika su kitais infrastruktūros valdytojais;

Užsitikrinti galimybes naudotis bendromis infrastruktūros valdytojams sukurtomis informacinėmis sistemomis, kurios didintų veiklos efektyvumą;
Prisidėti kuriant visiems infrastruktūros valdytojams bendras taisykles ir standartus, kurie prisidėtų kuriant konkurencingą, tvarų ir saugų geležinkelių tinklą.

AB „LTG Infra“ aktyviai dalyvauja RNE, 8 KVK „Šiaurės jūra-Baltijos jūra“, PRIME veikloje. Šių tarptautinių organizacijų veikla išimtinai susijusi su geležinkelių infrastruktūra.

RailNetEurope (RNE)

Siekia supaprastinti ir palengvinti tarptautinį eismą Europos geležinkeliais

Oficialus RNE tinklapis:  http://www.rne.eu/

RNE- ne pelno siekianti geležinkelių infrastruktūros valdytojų ir pajėgumų skirstytojų asociacija, siekianti supaprastinti ir palengvinti tarptautinį eismą Europos geležinkeliais. Asociaciją 2004 metais įkūrė 16 narių.

Asociacijos tikslai- teikti paramą geležinkelių vežėjams, vykdant tarptautinius (krovinių ir keleivių) vežimus, ir padidinti infrastruktūros valdytojų procesų efektyvumą. RNE nariai harmonizuoja tarptautinių vežimų geležinkeliais vežimų geležinkeliais sąlygas siekdami vystyti tarptautinius vežimus geležinkeliais.

Kasdieniniame darbe RNE siekia supaprastinti, optimizuoti ir harmonizuoti Europinio tvarkaraščio sudarymo, bendros marketingo ir pardavimų strategijos, infrastruktūros valdytojų bendradarbiavimo procesus.

Vykdant šią veiklą RNE nuolatos veikia 4 darbo grupės: pardavimų ir traukinių tvarkaraščių, eismo valdymo teisės, tinklo nuostatų. Konkretiems uždaviniams vykdyti organizuojamos papildomos projektų grupės. Visą šią veiklą koordinuoja RNE jungtinis biuras, įsikūręs Vienoje (Austrija). Organizacinė struktūra: kiekvienos narės atstovai renkasi į generalinę asamblėja, kurioje yra priimami sprendimai. Joje taip pat renkama RNE valdyba (prezidentas bei 3-9 viceprezidentai). RNE valdyba atsakinga už asociacijos kasdieninę veiklą ir generalinėje asamblėjoje patvirtintų projektų įgyvendinimą.

Darbo grupės, kuriose dalyvaujame: Traukinių tvarkaraščio darbo grupės; Eismo valdymo darbo grupės; Traukinio efektyvumo darbo grupės; Teisės darbo grupė; Tinklo nuostatų darbo grupė.

Krovinių vežimo koridorius Šiaurės jūra–Baltijos jūra

Krovinių vežimo geležinkeliais koridoriaus kūrimas ir jo tolimesnė plėtra

Oficialus Krovinių vežimo koridoriaus „Šiaurės jūra Baltijos jūra" tinklapis: http://rfc8.eu/

Įgyvendinant Europos Parlamento ir tarybos reglamentą (EU) 913/2010 dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo įgyvendinimo, AB „Lietuvos geležinkeliais“ dalyvauja projekto „Krovinių vežimo geležinkeliais koridoriaus „Šiaurės jūra-Baltijos jūra“ kūrimas ir jo tolimesnė plėtra siekiant gerinti tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais sąlygas“ Nr. 2014-EU-TM-0217-S veikloje kartu su Lenkijos, Belgijos, Olandijos, Vokietijos ir Čekijos infrastruktūros valdytojais. Nuo 2020 m. prie koridoriaus turi prisijungti Latvijos ir Estijos infrastruktūros valdytojai.

Kasmet vyksta reguliarūs Krovinių vežimo koridoriaus „Šiaurės jūra-Baltijos jūra“ Steigimo koordinacinės darbo grupės, Administracinės valdybos, Vykdomosios valdybos ir kitų koridoriaus darbo grupių posėdžiai. Vykdomosios koridoriaus valdybos posėdžiuose dalyvauja ir šalių narių transporto ministerijų atstovai.

Du kartus per metus vyksta susitikimai su krovinių terminalų ir geležinkelio įmonių (vežėjų) patariamosiomis grupėmis.

Krovinių vežimo koridorius Nr. 8 „Šiaurės jūra-Baltijos Jūra“ apima pagrindinius Europos tranzito centrus, tokius kaip Antverpenas (Belgija), Roterdamas (Olandija), Bremerhafenas, Achenas, Hamas, Hanoveris, Berlynas, (Vokietija), Poznanė ir Varšuva (Lenkija), Kaunas (Lietuva).

Darbo grupės, kuriose dalyvaujame: Darbo grupė „Infrastruktūra“; Transporto rinkos tyrimo darbo grupė; Tvarkaraščio / „Vieno langelio“ principo taikymo darbo grupė; ERTMS darbo grupė; Operacijų ir veiklos valdymo darbo grupė; Teisinių klausimų darbo grupė; Laikinų pajėgumų apribojimų.

Platform of Rail Infrastructure Managers in Europe (PRIME)

Siekia vystyti bendradarbiavimą bei keitimąsi informacija tarp Europos geležinkelių infrastruktūros valdytojų ir Europos Komisijos

Oficialus PRIME tinklapis: https://transport.ec.europa.eu/transport-modes/rail_en

PRIME yra registruota nuolatinė neformali Europos Komisijos ekspertų grupė, kurios tikslas- vystyti bendradarbiavimą bei keitimąsi informacija tarp Europos geležinkelių infrastruktūros valdytojų ir Komisijos, tokiu būdu skatinant saugaus, tvaraus, gerai veikiančio ir vertę kuriančio Europos geležinkelių transporto užtikrinimą. PRIME taip pat leidžia dalyviams pradėti ankstyvas diskusijas dėl teisės aktų leidybos iniciatyvų tiesiogiai su Europos Komisija, kuri ruošdama sprendimus ar prieš vykdydama veiksmus, susijusius su Europos Sąjungos tesės aktų geležinkelių srityje inicijavimu, rengimu ir įgyvendinimu, konsultuojasi su PRIME nariais.

PRIME nariai yra Europos Komisijos Mobilumo ir transporto generalinis direktoratas (DG MOVE), Europos geležinkelių infrastruktūros valdytojai bei juos atstovaujančios asociacijos. PRIME be DG MOVE jau veikia 34 geležinkelių infrastruktūros valdytojai ir 4 jų interesus atstovaujančios asociacijos t. y. CER (The Community of European Railway and Infrastructure Companies), EIM (European Rail Infrastructure Managers), RNE (RailNetEurope), VDV (Association of German Transport Companies).

Darbo grupės, kuriose dalyvaujame: Finansavimo darbo grupė; PRIME ir Europos geležinkelių reguliavimo institucijų darbo grupė; KPI ir lyginamosios analizės darbo grupė; PRIME ir geležinkelio įmonių atstovų darbo grupė; Rinkliavų darbo grupė; Įgyvendinimo aktų darbo grupė; Skaitmenizavimo darbo grupė; Saugos kultūros darbo grupė.