Šiemet sukanka dešimt metų nuo tada, kai pradėjo veikti du svarbūs šalies logistikos infrastruktūros centrai – Vilniaus ir Kauno intermodaliniai terminalai. Abu objektai buvo įsteigti kaip valstybei svarbūs ekonominiai projektai, siekiant skatinti tvarius transporto sprendimus ir optimizuoti krovinių srautus ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalių regione.

Skirtingos kryptys – vienas tikslas

Vilniaus intermodalinis terminalas (VIT) buvo orientuotas į Rytų–Vakarų krypties srautų aptarnavimą, o Kauno intermodalinis terminalas (KIT) išsiskyrė svarba Šiaurės–Pietų kryptyje. Pastarajam ypač svarbiu tapo europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektas, atvėręs galimybes krovinius gabenti į Vakarų Europą. Abu terminalai įsteigti įgyvendinant Lietuvos transporto sistemos plėtros strategiją.

LTG grupės geležinkelių infrastruktūros įmonės „LTG Infra“ generalinis direktorius Vytis Žalimas sako, kad tiek Vilniaus, tiek Kauno intermodaliniai terminalai yra ne tik logistikos infrastruktūros objektai, bet ir strateginiai sausumos uostai, leidžiantys efektyviau valdyti krovinių srautus.

„Abu terminalai leidžia ne tik sumažinti Klaipėdos jūrų uosto apkrovą, bet ir sumažinti sunkiojo transporto srautus keliuose bei miestų gatvėse. Neabejotinai – tai svarbus indėlis į aplinkos tausojimą ir darnią transporto plėtrą“, – pažymi V. Žalimas.

Jis priduria, kad terminalų infrastruktūra nuosekliai plėtojama. Pavyzdžiui, pernai Kauno intermodaliniame terminale pradėjo veikti pirmasis mobilus konteinerinis krautuvas – 77 tonas sverianti, beveik 700 tūkst. eurų kainuojanti švediška technika „Konecranes SMV 4628 CC5“. Tai svarbus žingsnis plečiant terminalo pajėgumus ir paslaugų spektrą. Krautuvas pasižymi universalumu, gali kelti iki 46 tonų konteinerius ir puspriekabes. Iki tol mobilūs krautuvai veikė tik Vilniuje ir Klaipėdoje. Infrastruktūros plėtrai Palemone iki 2027 m. planuojama investuoti 26,5 mln. Eur.

Įspūdingi kroviniai

Vilniaus intermodalinis terminalas, esantis šalia Vaidotų geležinkelio stoties, užima 8 hektarų plotą ir yra didžiausias tokio tipo terminalas Lietuvoje. Kauno intertmodalinis terminalo plotas – 5 hektarai.

VIT ir KIT terminalai įkurti strategiškai svarbiose vietose – šalia pagrindinių geležinkelių ir kelių jungčių. Jie užtikrina darnų skirtingų transporto rūšių – sausumos, oro ir vandens – sąveikavimą, taip pat integraciją į Europos transporto koridorius. Be ekonominės naudos, šie centrai prisideda prie aplinkos taršos mažinimo, skatindami tvarius krovinių gabenimo sprendimus.

Per dešimtmetį abu terminalai perkrovė dešimtis tūkstančių konteinerių bei įvairaus tipo krovinių. Šiandien maksimalus Kauno terminalo pajėgumas siekia iki 200 operacijų per dieną, o Vilniaus – iki 170.

Terminaluose perkraunami įvairūs kroviniai – nuo žemės ūkio technikos iki pramoninių įrenginių ar net jachtų.

Viena įsimintiniausių operacijų – laivo „Vytautas Didysis“ perkrovimas. Šis Nacionalinės ekspedicijos laivas, kurio perkrovimas reikalavo ypatingo atsargumo ir kruopštumo, iš terminalo buvo išgabentas į Lenkiją plaukti Vyslos upe.

Be civilinės paskirties, terminalai atlieka ir svarbų vaidmenį prisidedant prie nacionalinio saugumo stiprinimo ir užtikrinant karinį mobilumą. Jie naudojami kaip papildomos lokacijos karinių krovinių pakrovimui, leidžiančios greitai ir saugiai gabenti karinę techniką tiek taikos, tiek grėsmių metu.

Ateities perspektyvos – tvarumas

Pasak V. Žalimo, intermodaliniai pervežimai geležinkeliu ir toliau augs, nepaisant technologinių pokyčių kelių transporte.

„Kuro taupymo ir CO2 emisijų mažinimo tendencijos išliks aktualios, todėl terminalai toliau vystys paslaugas ir diegs pažangius sprendimus, atliepiančius klientų lūkesčius. Tai patvirtina Lietuvos siekį stiprinti savo pozicijas tarptautinėje logistikos sistemoje ir prisidėti prie tvarios ateities kūrimo“, – sako V. Žalimas.

Jis priduria: per dešimtmetį VIT ir KIT terminalai tapo neatsiejama Lietuvos logistikos sistemos dalimi ir strategiškai svarbiais taškais Europos transporto žemėlapyje.

„Tvarūs sprendimai, patikima infrastruktūra ir augantys pervežimų mastai rodo – intermodalinio transporto era Lietuvoje tik įsibėgėja“, – įsitikinęs „LTG Infra“ vadovas.