LTG
2021–2027 metai
Ruožo Kaišiadorys–Klaipėda (Draugystės st.) elektrifikavimas
Dėl nepakankamos geležinkelių elektrifikacijos dauguma kelionių vyksta dyzeliniais traukiniais, kurie, palyginti su elektriniais, yra gerokai taršesni. Pasenęs riedmenų parkas taip pat neužtikrina geležinkelių, kaip aplinkai nekenksmingo transporto, plėtros. Elektros kontaktinio tinklo įrengimo darbai apima ruožą Kaišiadorys–Klaipėda, Draugystės stotis (kelių ilgis – 558,6 km). Atliekant rangos darbus bus įrengtas elektros kontaktinis tinklas, naujos traukos pastotės, pakeistos geležinkelio stočių valdymo sistemos. Vykdant projektą bus patobulinta TEN-T tinklui priklausančio IX B transporto koridoriaus ruožo valstybės siena su Baltarusija–Kena–Klaipėda (Draugystės st.) infrastruktūra, sumažės iškastinio kuro naudojimas geležinkelių transporto sektoriuje, todėl padidės geležinkelių transporto veiklos efektyvumas ir sumažės aplinkos tarša.
Numatomas įgyvendinimo laikotarpis: 2019–2025 metai
Juridinių asmenų privačių elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimas darbovietėse
Galimybė gauti paramą iš jungtinio projekto „Privačių elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimas“ pateikus paraišką Lietuvos energetikos agentūrai pagal paskelbtą kvietimą „Juridinių asmenų privačių elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimas darbovietėse“ paskatino LTG ir „LTG Infra“ suplanuoti įsirengti elektromobilio įkrovimo prieigas.
Viso naudojantis parama buvo įrengta 16 stotelių su 32 prieigomis. Prieigos įrengtos įmonių valdomuose objektuose Vilniuje (18 prieigų), Kaune (4 prieigos), Šiauliuose (6 prieigos) ir Klaipėdoje (4 prieigos).
Projektas įgyvendinamas pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“, finansuojamą Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“ lėšomis.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2025 metai
Lyduvėnų geležinkelio tilto pritaikymas lankytojams
Lyduvėnų tiltas aukščiausias ir ilgiausias geležinkelio tiltas Lietuvoje. Jo ilgis – 599 m, aukštis – 42 m, nuo tilto atsiveria nepakartojami vaizdai. Surengus kelias ekskursijas šis objektas sulaukė milžiniško visuomenės susidomėjimo. Nuspręsta tiltą per Dubysą pritaikyti reguliariam lankymui (nedarant poveikio geležinkelių transporto eismui). Tam, kad metalinės tilto santvaros dalyje esantis techninės priežiūros takas būtų pritaikytas lankytojams, reikia atlikti techninės priežiūros tako remontą, pakeisti tako paklotą, įrengti apsauginius turėklus, tako apšvietimą, užlipimo ir nulipimo nuo tako laiptus ir kt.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2019–2023 metai
2014–2020 metai
Kybartų GPKP vaizdo stebėjimo sistemos modernizavimas
Kybartų pasienio kontrolės punkto vaizdo stebėjimo sistema iš analoginės pakeista į skaitmeninę ir čia buvusios analoginės vaizdo stebėjimo kameros pakeistos į skaitmenines IP kameras. Viso projekto įgyvendinimo metu sumontuota septyniolika stacionarių ir šešios valdomos kameros.
Modernizavus vaizdo stebėjimo sistemą Kybartuose nuo šiol galima laiku pastebėti galimus geležinkelio infrastruktūros objektų pažeidimus ir trūkumus, gerinti infrastruktūros objektų saugumą Kybartų GS ruože, užkirsti kelią galimiems tranzito tvarkos pažeidimams, nelegaliems migrantams, laiku reaguoti į pranešimus apie galimus tranzito pažeidimus ir juos užkardyti, operatyviai ir veiksmingai spręsti galimus tranzito incidentus, atlikti tinkamą asmenų, sulaikytų dėl tranzito tvarkos pažeidimo, tapatybės nustatymą (tikrinant dokumentus), stiprinti VSAT veiklą prie Europos Sąjungos vidinių sienų.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2022–2023 metai
Vieno lygio sankirtų eliminavimas
Pastatytos dviejų lygių sankirtos yra intensyviausio Lietuvos IX transporto koridoriaus ruožuose Lentvaris–Vievis ir Kyviškės–Valčiūnai. Iki dviejų lygių sankirtų įrengimo šio kelio atkarpose, ties pervažomis buvo ribojamas traukinių greitis, o automobilių eismas stabdomas kol pravažiuoja sąstatas. Taip buvo keliamas didelis pavojus žmonių saugumui ar gyvybei. Įrengus sankirtą, buvo panaikinti minėti ribojimai bei grėsmes eismo saugumui keliantys veiksniai. Projekto įgyvendinimo metu buvo suprojektuotos ir pastatytos dviejų lygių sankirtos, demontuotas esamos pervažos klojinys, perkonfigūruotos signalizacijos sistemos ir atlikti kiti susiję darbai.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2020–2023 metai
Geležinkelių transporto aplinkos apsaugos priemonių (triukšmą slopinančių priemonių) diegimas Mažeikių rajono savivaldybėje
Projektas įgyvendintas atsižvelgiant į parengtus strateginius pagrindinių triukšmo šaltinių triukšmo žemėlapius. Projektuojant triukšmą mažinančias priemones atsižvelgiama į triukšmo viršijimo dydį, triukšmo veikiamų pastatų skaičių, šių pastatų atstumą nuo geležinkelio bėgių ir aukštingumą, kraštovaizdžio bei reljefo ypatumus, eismo saugumą, triukšmo mažinimo priemonių akustinį, ekonominį ir (ar) finansinį efektyvumą. Vykdant projektą suprojektuotos ir įrengtos triukšmą mažinančios sienutės tarp Mažeikių geležinkelio stoties ir šalia esančių pastatų (ilgis – 2,35 km) bei 330 m pylimas. Tai leis sumažinti neigiamą triukšmo poveikį aplinkai iki leistinų normų, apsaugos gyventojus nuo triukšmo poveikio.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2019–2022 metai
Geležinkelių transporto aplinkos apsaugos priemonių (triukšmą slopinančių priemonių) diegimas Radviliškio rajono savivaldybėje
Projektas įgyvendinamas atsižvelgiant į parengtus strateginius pagrindinių triukšmo šaltinių triukšmo žemėlapius. Projektuojant triukšmą mažinančias priemones atsižvelgiama į triukšmo viršijimo dydį, triukšmo veikiamų pastatų skaičių, šių pastatų atstumą nuo geležinkelio bėgių ir aukštingumą, kraštovaizdžio bei reljefo ypatumus, eismo saugumą, triukšmo mažinimo priemonių akustinį, ekonominį ir (ar) finansinį efektyvumą. Vykdant projektą suprojektuotos ir įrengtos triukšmą mažinančios sienutės Radviliškio geležinkelio stoties ir tarpstočio ribose (ilgis – 3,69 km). Tai leis sumažinti neigiamą triukšmo poveikį aplinkai iki leistinų normų, apsaugos gyventojus nuo triukšmo poveikio.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2019–2022 metai
Geležinkelių transporto aplinkos apsaugos priemonių (triukšmą slopinančių priemonių) diegimas Šiaulių miesto savivaldybėje
Projektas įgyvendinamas atsižvelgiant į parengtus strateginius pagrindinių triukšmo šaltinių triukšmo žemėlapius. Projektuojant triukšmą mažinančias priemones atsižvelgiama į triukšmo viršijimo dydį, triukšmo veikiamų pastatų skaičių, šių pastatų atstumą nuo geležinkelio bėgių ir aukštingumą, kraštovaizdžio bei reljefo ypatumus, eismo saugumą, triukšmo mažinimo priemonių akustinį, ekonominį ir (ar) finansinį efektyvumą. Vykdant projektą suprojektuotos ir įrengtos triukšmą mažinančios sienutės šalia geležinkelio linijos Šiauliuose. Triukšmą mažinančios sienutės tarp geležinkelio ir Margių gatvės ilgis – 0,840 km, o triukšmo sienutės tarp geležinkelio ir Žaliūkių gatvės ilgis – 0,825 km. Tai leis sumažinti neigiamą triukšmo poveikį aplinkai iki leistinų normų, apsaugos gyventojus nuo triukšmo poveikio.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2019–2022 metai
Geležinkelių transporto eismo saugos priemonių (signalizacijos įrenginių ir saugos sistemų) modernizavimas ir diegimas Valčiūnų geležinkelio stotyje
Geležinkelio aplinkkelis Kyviškės–Valčiūnai–Vaidotai–Paneriai imtas intensyviai naudoti sėkmingai nutiesus antruosius kelius ruožuose Kyviškės–Valčiūnai, Pušynas–Paneriai. Suintensyvėjusio traukinių eismo poveikis iš karto tapo juntamas sankirtoje su automobilių keliais, kur ypač svarbu užtikrinti visų eismo dalyvių (įskaitant pėsčiuosius) saugumą. Valčiūnų geležinkelio stoties prieigose įdiegus modernią pervažos signalizacijos sistemą išplėstas funkcionalumas, padidėjo traukinių, automobilių ir pėsčiųjų eismo saugumas paankstintas pranešimas apie traukinio važiavimą, paankstintas užtvarų uždarymas, įspėjamieji signalai apie traukinių artėjimą arba kelio atsilaisvinimą, išankstinis perspėjimas traukinių mašinistams apie kliūtį pervažoje (sudarant galimybę sulėtinti ir (ar) sustabdyti traukinį, neprivažiavus kliūties) ir kt.)
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2019–2020 metai
Antrojo kelio statyba ruože Livintai–Gaižiūnai
Tai vienas ilgiausių geležinkelio vienkelių, ribojančių traukinių pralaidumą ruože Kaišiadorys–Radviliškis. Įgyvendinant projektą buvo nutiestas antrasis geležinkelio kelias bei modernizuotas esamas geležinkelio kelias ruože Livintai–Gaižiūnai, įrengtos apsauginės tvoros nuo gyvūnų, garsą slopinančios sienutės, pertvarkyti inžineriniai tinklai ir traukinių eismo valdymo sistemos. Įgyvendinus projektą buvo sudarytos galimybės prasilenkti traukiniams ir tai gerokai padidino linijos pralaidumą bei eismo saugumą.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2019–2023 metai
Triukšmo mažinimo priemonių geležinkeliuose įrengimas (I etapas)
Projektas įgyvendintas atsižvelgiant į parengtus strateginius pagrindinių triukšmo šaltinių triukšmo žemėlapius. Triukšmo poveikis juntamas Lentvario ir Kaišiadorių geležinkelio stotyse, greta esančiuose gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje. Didžiausią triukšmą kelia važiuojančių prekinių traukinių ratai. Vykdant projektą suprojektuotos ir įrengtos triukšmą mažinančios sienutės Lentvario (1,49 km) ir Kaišiadorių (2,44 km) geležinkelio stočių ir tarpstočių ribose, sumažintas poveikis aplinkai iki leistinų normų, gyventojai apsaugoti nuo triukšmo poveikio.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2018–2022 metai
IX B koridoriaus Vilniaus aplinkkelio Pušynas–Paneriai antrojo kelio statyba
Šis ruožas yra dalis Vilniaus geležinkelio aplinkkelio, kuriuo, nukreipus traukinių eismą nuo Vilniaus centrinės dalies (mažinant triukšmą, taršą ir transporto spūstis), vyksta intensyvus krovininių traukinių eismas. Vykdant projektą nutiestas antrasis geležinkelio kelias, patobulinti geležinkelių sistemos struktūriniai posistemiai (infrastruktūros, energijos, kontrolės, valdymo ir signalizacijos), atlikta integracija į Eismo valdymo centrą. Bendras nutiestų ir rekonstruotų geležinkelio kelių ilgis – 14,6 km. Įgyvendinus projektą padidėjo geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, skirti krovininiam transportui: padidėjo traukinių pralaidumas, vidutiniai ir maksimalūs traukinių greičiai, sutrumpėjo krovinių vežimo laikas, sumažėjo avarijų skaičius.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2016–2020 metai
Antrojo kelio statyba ruože Telšiai–Lieplaukė
Šis ruožas yra vienas geležinkelio vienkelių, ribojančių traukinių pralaidumą ruože Radviliškis–Klaipėda. Vykdant projektą nutiestas antrasis geležinkelio kelias ir modernizuotas esamas geležinkelio kelias ruože Telšiai–Lieplaukė (19,6 km), rekonstruotas pėsčiųjų viadukas per geležinkelį, pastatytas automobilių viadukas per geležinkelį, įrengta žiedinė automobilių sankryža ir kt. Įgyvendinus projektą sudarytos galimybės prasilenkti traukiniams, todėl gerokai padidėjo linijos pralaidumas bei eismo saugumas.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2014–2019 metai
Ruožo Kena–Naujoji Vilnia elektrifikavimas
Dėl nepakankamos geležinkelių elektrifikacijos dauguma kelionių vyksta dyzeliniais traukiniais, kurie, palyginti su elektriniais, yra gerokai taršesni. Pasenęs riedmenų parkas taip pat neužtikrina geležinkelių, kaip aplinkai nekenksmingo transporto, plėtros. Kontaktinio tinklo įrengimo darbai buvo vykdomi Naujosios Vilnios, Kyviškių, Kenos geležinkelio stotyse, Naujoji Vilnia–Kyviškės, Kyviškės–Kena, Kena–valstybės siena su Baltarusija tarpstočiuose (iš viso 28,6 km). Vykdant projektą patobulinta TEN-T tinklui priklausančio IX B transporto koridoriaus ruožo valstybės siena–Kena–Klaipėda (Draugystės st.) infrastruktūra, todėl sumažės iškastinio kuro naudojimas geležinkelių transporto sektoriuje, padidės geležinkelių transporto veiklos efektyvumas ir sumažės aplinkos tarša.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2014–2018 metai
Pėsčiųjų tunelio po geležinkeliu įrengimas Vilniaus miesto Iešmininkų gatvėje
Pėsčiųjų tunelis Iešmininkų gatvėje yra viena iš dešimties Vilniaus mieste pavojingiausių vietų, kurioje pėstiesiems neleistinoje vietoje kertant geležinkelio bėgius žūsta ar yra sužalojami pėstieji. Įrengtas pėsčiųjų tunelis po geležinkeliu Vilniaus miesto Iešmininkų gatvėje padės išvengti žmonių sužeidimų ar žūčių šioje geležinkelio ir pėsčiųjų zonos susikirtimo vietoje. Vykdant projektą planuojama nutiesti 7 m ilgio ir 5,6 m pločio geležinkelio tiltą, o po juo įrengti pėsčiųjų perėją. Projekto įgyvendinimo rezultatai prisidės prie darnaus judumo ir saugumo principų sklaidos, taip pat Vilniaus m. stoties rajono saugumo bei įvaizdžio gerinimo.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2021–2022 metai
2007–2013 metai
Projektas „Techninė pagalba (projektavimas) linijos Vilnius–Kaunas kelio modernizavimui greičiui iki 160 km/h, antrojo kelio statybai ruožuose Kyviškės–Valčiūnai ir Pušynas–Paneriai“
Parengus galimybių studiją, identifikuota būtinybė modernizuoti pagrindines geležinkelių linijas, įeinančias į IX ir I paneuropinius transporto koridorius (Kretos koridorius) Lietuvoje. Projektas apėmė projektavimo darbus (geležinkelio kelias, antrojo kelio tiesimas, signalizacijos modernizavimas), skirtus ruožo Kaunas–Vilnius keliui atnaujinti, ruožo Kyviškės–Valčiūnai antrajam geležinkelio keliui tiesti, taip pat mazgui Pušynas–Paneriai atnaujinti. Parengti techniniai projektai sudarė sąlygas tolesniems infrastruktūros plėtros darbams. Įrengtas antrasis geležinkelio kelias Vilniaus aplinkkelio ruožuose: Kyviškės–Valčiūnai (užbaigta 2015 m. spalį) ir Pušynas–Paneriai (užbaigta 2020 m. birželį). Įgyvendinus projektus krovininio transporto srautai nukreipti nuo Vilniaus miesto centrinės dalies (sumažėjo triukšmas, tarša ir transporto spūstys), taip pat padidėjo krovininių traukinių greitis.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2008-2015 metai
Projektas „Intermodalinio terminalo Vilniaus viešajame logistikos centre projektavimas ir statyba“
Vykdant valstybei svarbų ekonominį projektą įrengtas Vilniaus viešasis logistikos centras, kuris yra šalia IX transeuropinio transporto (kelių ir geležinkelių) koridoriaus, jungiančio Rytus ir Vakarus per Klaipėdos uostą, ir I transeuropinio transporto koridoriaus, jungiančio Pietų Europą su Šiaurės valstybėmis. Pagrindiniai darbai – konteinerinio terminalo statyba ir susijusios infrastruktūros įrengimas: įrengtas 40 t keliamosios galios ožinis kranas, 45 t keliamosios galios konteinerinis krautuvas, nutiesti geležinkelio keliai, pastatyti pastatai, įrengta sustiprintos dangos konteinerių saugojimo aikštelė, nutiesti automobilių keliai, įrengtos stovėjimo aikštelės ir kt. Projekto įgyvendinimas leidžia sėkmingai integruotis į Europos Sąjungos transporto sistemą, didinant šalies geležinkelių konkurencingumą Europos transporto paslaugų rinkoje.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2008-2015 metai
Projektas „Intermodalinio terminalo Kauno viešajame logistikos centre projektavimas ir statyba“
Vykdant projektą įrengtas Kauno viešasis logistikos centras, esantis geografiškai labai patogioje vietoje – šalia Kauno tarptautinio oro uosto, Kauno laisvosios ekonominės zonos, netoli Lenkijos ir savos prieigos prie Baltijos jūros neturinčios bei tinkamų sandėliavimo plotų poreikį jaučiančios Baltarusijos. Pagrindiniai darbai – konteinerinio terminalo statyba ir susijusios infrastruktūros įrengimas (įskaitant privažiuojamojo automobilių kelio nutiesimą): paklota vidinė terminalo teritorijos danga, rekonstruotos ar naujai įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, konteinerių sandėliavimo aikštelės, nutiesti krovos keliai, geležinkelio keliai Nr. 26, Nr. 27, įsigytas 40 t keliamosios galios ožinis konteinerinis kranas ir kita įranga. Projekto įgyvendinimas leidžia sėkmingai integruotis į Europos Sąjungos transporto sistemą, didinant šalies geležinkelių konkurencingumą Europos transporto paslaugų rinkoje, taip pat turi išskirtinę reikšmę 1435 mm pločio vėžės globalaus „Rail Baltica“ projekto kontekste.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2010-2015 metai
Projektas „IX B koridoriaus jungtis su Klaipėdos uostu – Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtra, III etapas“
Parengus galimybių studiją nustatyta, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ krovininiam transportui neužtenka esamų kelių bei infrastruktūros pajėgumų, esami Perkėlos kelyno keliai yra fiziškai pasenę ir nusidėvėję. Kartu vykdyti šie sudėtiniai projektai: „Anglinės traukinių eismo valdymo ir kontrolės elektrinės centralizacijos (EC) rekonstrukcija“, „Perkėlos kelyno ir geležinkelio kelio Nr. 54 rekonstrukcija“, „Galimybių studijos „IX B koridoriaus jungtis su Klaipėdos uostu – Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtra“ koregavimas“. Įgyvendinant projektą Anglinės ir Uosto kelynuose įrengta blokinė maršrutinė relinė centralizacijos sistema, pervažų relinės signalizacijos sistemos ir šviesadiodžiai (LED) traukinių šviesoforai, Perkėlos kelyne rekonstruoti geležinkelio keliai Nr. 6, 7, 8, 9, 10 pailginant 9 ir 10 kelius iki ne mažesnio kaip 850 m naudingojo ilgio, atlikti kiti darbai. Įgyvendinus projektą pagerėjo jūrų uosto sąveika su geležinkelių ir kelių transportu – išplėsti Anglinės kelyno bei Perkėlos kelyno ir geležinkelio kelio Nr. 54 infrastruktūros pajėgumai, padidėjo kelių skaičius.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2009–2014 metai
Projektas „Pauosčio kelyno rekonstrukcijos projektavimas“
Pauosčio kelynas skirtas krovininiam transportui ir naftos terminalui Klaipėdos jūrų uoste. Krovininiam transportui neužteko esamų kelių bei infrastruktūros pajėgumų. Esami keliai buvo fiziškai pasenę ir nusidėvėję, nebuvo užtikrinamas reikalaujamas traukinių eismo saugumo lygis. Vykdant projektą suprojektuotas esamų reikalingų Pauosčio kelyno kelių pailginimas iki 1050 m naudingojo ilgio, senų nusidėvėjusių kelių rekonstrukcija, naujų kelių įrengimas ir ištraukiamojo kelio pailginimas. Įgyvendinus projektą padidėjo infrastruktūros pajėgumai, skirti krovininiam transportui, pagerėjo susisiekimas Klaipėdos mieste.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2009–2014 metai
Projektas „Greitojo keleivinio traukinio Vilnius–Minskas kelionės laiko sutrumpinimas“
Projektas inicijuotas tarpvalstybiniu lygiu ir skirtas ryšiams su Baltarusija ir integracijai sustiprinti. Iškeltas tikslas sutrumpinti kelionės laiką. Vykdant projektą įrengus GSM-R technologinio radijo ryšio sistemą ir taip pagerinus eismo saugumą bei prieinamumą Vilniaus geležinkelio stotyje, taip pat muitinės patikros procedūras perkėlus į Vilniaus geležinkelio stotį (anksčiau šios procedūros buvo atliekamos Kenos (LT) ir Gudagojio (Gudagaj, BY) stotyse), traukinio Vilnius–Minskas kelionės laikas sutrumpėjo iki 2,5 valandos. Šį rezultatą pasiekė 34 Baltarusijos lokomotyvai, kursuojantys maršrutu Minskas–Vilnius.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2014 metai
Projektas „Jungiamosios geležinkelių linijos Klaipėda–Pagėgiai infrastruktūros modernizavimas“
Iki projekto įgyvendinimo linijos Klaipėda–Pagėgiai būklė buvo kritinė – traukinių greitis siekė pusę arba kiek daugiau nei pusę nustatytos kelio kategorijos greičio, buvo mažas traukinių pralaidumas. Identifikuoti keturi blogiausios būklės ruožai. Modernizuojant geležinkelių linijos infrastruktūrą rekonstruota visa geležinkelių linija, reikiamose vietose paplatinta sankasa: renovuota smėlio pagalvė, kelkraščiai, rekonstruotas geležinkelio kelias, pralaidos, pervažos, drenažo ir paviršinių nuotekų surinkimo sistema. Įgyvendinus projektą padidėjo infrastruktūros pajėgumai, skirti krovininiam ir keleiviniam transportui: padidėjo linijų pralaidumas bei vidutiniai ir maksimalūs traukinių greičiai, taip pat sutrumpėjo keleivių kelionės bei krovinių vežimo laikas šiame ruože.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2009–2014 metai
Projektas „Įdiegti vaizdo stebėjimo sistemą tranzitinės linijos Kena–Vilnius–Kaunas–Kybartai ruože Kaunas–Kybartai“
Projektas įgyvendinamas pagal programos Specialiosios Kaliningrado tranzito schemos 1 prioritetą „Parama tolesniam laipsniškam bendros integruotos sienų valdymo, susijusio su asmenų patikrinimais ir išorės sienų priežiūra, sistemos diegimui“. Lietuvai, turinčiai išorinę sieną su Kaliningradu, kyla pareiga užtikrinti asmenų, vykstančių maršrutu Kena–Vilnius–Kaunas–Kybartai, stebėjimą, užkirsti kelią tranzito tvarkos pažeidimams, operatyviai reaguoti į juos, taip pat pareiga nustatyti asmenų, neteisėtai išsilaipinusių iš tranzitinio traukinio, tapatybę, prireikus juos grąžinti į Rusiją ir kt. Įgyvendinant projektą vaizdo stebėjimo sistemos įrengtos 4 objektuose: Kazlų Rūdos geležinkelio stotyje, Panerių geležinkelio stotyje, geležinkelio tilto per Šešupę prieigose, Jiesios geležinkelio tiltų komplekse.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2011–2012 metai
Projektas „Kauno stoties, aplinkkelio Palemonas–Rokai–Jiesia ir Kauno–Kybartų linijos kelio įrenginių modernizavimas (I etapas)“
Siekiant efektyviai išnaudoti Kauno geležinkelio stoties, aplinkkelio Palemonas–Rokai–Jiesia ir Kauno–Kybartų linijos pajėgumus, vykdant projektą buvo pakeistas Jiesios ir Rokų geležinkelio stočių planavimas bei nutiestas naujas dvikelis tiltas tarpstotyje Kazlų Rūda–Pilviškiai. Modernizuotoje linijoje Kaunas–Kybartai ir Kauno geležinkelio stoties aplinkkelyje Palemonas–Rokai–Jiesia užtikrintas didesnis traukinių pralaidumas, sudarytos galimybės vežti didesnius krovinius.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2008–2012 metai
Projektas „Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtra, I etapas. Rimkų stoties kelyno rekonstrukcija“
Esami Klaipėdos geležinkelio mazgo keliai buvo fiziškai pasenę ir nusidėvėję, o norint būti konkurencingiems geležinkelių transporto sektoriuje, reikėjo pagerinti Lietuvos jūrų uosto sąveiką su geležinkelių ir kelių transportu. Vykdant projektą rekonstruotas Klaipėdos geležinkelio stoties lyginis iešmynas, du keleivių peronai, pailginti stoties keliai, kurių naudingasis ilgis siekia 1050 m, įrengtas triukšmo mažinimo užtvaras, prožektoriniai apšvietimo bokštai, rekonstruotos ar įrengtos lietaus ir drenažo sistemos, pailginta pralaida, pertvarkytos automatikos, ryšių ir elektros sistemos, įrengtos elektrinės iešmų šildymo sistemos. Įgyvendinus projektą padidėjo geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, skirti krovininiam transportui, traukinių eismo saugumas Rimkų geležinkelio stoties kelyne ir pagerėjo susisiekimas Klaipėdos mieste.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2011–2013 metai
Projektas „Antrojo kelio statyba ruože Telšiai–Dūseikiai“
Siekiant integruotis į Europos geležinkelių tinklą ir padidinti IX koridoriaus B atšakos ruožo traukinių eismo pralaidumą, ruože Telšiai–Dūseikiai buvo suplanuota nutiesti dalinį dvikelį geležinkelio kelią. Projekto rangos darbai: antrojo kelio sankasos statyba, pagrindinio kelio klojimas, pralaidų rekonstrukcija, signalizacijos sistemos pertvarka ir kt. Įgyvendinus projektą padidėjo geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, skirti krovininiam ir keleiviniam transportui: padidėjo traukinių pralaidumas, vidutiniai ir maksimalūs traukinių greičiai, sutrumpėjo keleivių kelionės laikas ir krovinių vežimo laikas, sumažėjo avarijų skaičius.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2012–2015 metai
Projektas „Antrojo kelio statyba ruože Pavenčiai–Raudėnai“
Siekiant integruotis į Europos geležinkelių tinklą ir padidinti Šiaurės jūros ir Baltijos jūros koridoriaus traukinių eismo pralaidumą, suplanuota ruože Pavenčiai–Raudėnai nutiesti dalinį dvikelį geležinkelio kelią. Projekto rangos darbai: antrojo kelio sankasos įrengimas, pagrindinio kelio klojimas, tiltų ir pralaidų rekonstrukcija ir kt. Įgyvendinus projektą padidėjo geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, skirti krovininiam ir keleiviniam transportui: padidėjo traukinių pralaidumas, vidutiniai ir maksimalūs traukinių greičiai, sutrumpėjo keleivių kelionės laikas bei krovinių vežimo laikas, sumažėjo avarijų skaičius.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2012–2015 metai
Projektas „Esamo geležinkelio ruožo Kaunas (Palemonas)–Gaižiūnai rekonstrukcija“
Pagrindinis „Rail Baltica“ projekto tikslas – išvystyta interoperabili pietų–šiaurės krypties geležinkelių transporto ašis, sujungsianti Baltijos valstybes su Lenkija, o per ją – su likusiu Europos Sąjungos geležinkelių transporto tinklu. Rekonstruotas ruožas nuo Gaižiūnų geležinkelio stoties iki Palemono stoties yra 25,85 km ilgio. Traukiniai jame važiuoja maksimaliu iki 120 km/h greičiu. Rekonstruojant šį ruožą suremontuoti 3 tiltai, rekonstruotos 5 pervažos, 7 gelžbetoniniai tiltai ir 7 gelžbetoninės pralaidos pakeistos į gofruotojo plieno pralaidas, įrengtas paviršinio vandens nuvedimas, pertvarkyti Gaižiūnų ir Kalnėnų stočių bei pervažų signalizacijos ir elektros tiekimo įrenginiai, atlikti kiti darbai. Įgyvendinus projektą padidėjo infrastruktūros pajėgumai, skirti krovininiam ir keleiviniam transportui: padidėjo pralaidumas bei traukinių vidutiniai ir maksimalūs greičiai, taupomas keleivių kelionės bei krovinių vežimo laikas, sumažėjo triukšmas ir tarša.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2012–2014 metai
Projektas „Eismo saugumo užtikrinimo programa (ekstremaliųjų ir krizinių situacijų geležinkelyje valdymo sistemos atnaujinimas)“
Esama ekstremaliųjų ir krizinių situacijų padarinių likvidavimo sistema geležinkelyje dėl joje naudojamos pasenusios ir fiziškai nusidėvėjusios techninės įrangos nuo 2017 metų būtų buvusi netinkama naudoti. Turimos techninės įrangos parametrai netenkino reikalavimų, nustatytų operatyviam eismo įvykių padarinių likvidavimui. Įgyvendinant projektą buvo pakeisti 2 teleskopiniai geležinkelių kranai ir 2 buldozeriai, tinkami transportuoti geležinkelio platforma, kad būtų galima užtikrinti tinkamą ekstremaliųjų situacijų ir geležinkelių transporto eismo įvykių padarinių likvidavimo sistemos funkcionavimą.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2011–2014 metai
Projektas „Antrojo kelio statyba ruože Kūlupėnai–Kretinga“
Didėjant geležinkelių transporto eismui ir siekiant patenkinti prognozuojamus eismo poreikius, nuspręsta ruože Kūlupėnai–Kretinga nutiesti dalinį dvikelį geležinkelio kelią ir užtikrinti IX B koridoriaus pralaidumą. Rangos darbai: antrojo kelio sankasos įrengimas, pagrindinio kelio klojimas, tiltų ir pralaidų rekonstrukcija, signalizacijos sistemos pertvarka, apsauginių garsą slopinančių sienučių įrengimas ir kt. Rekonstruoto kelio ilgis – 10,820 km. Įgyvendinus projektą padidėjo geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, skirti krovininiam ir keleiviniam transportui: padidėjo traukinių pralaidumas, vidutiniai ir maksimalūs traukinių greičiai, sutrumpėjo keleivių kelionės laikas bei krovinių vežimo laikas, sumažėjo avarijų skaičius.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2009–2015 metai
Projektas „Infrastruktūros diagnostikos sistemų įrengimas“
AB „Lietuvos geležinkeliai“ turimo kelmačio vagono eksploatavimo laikas buvo pasibaigęs. Infrastruktūros diagnostikos sistema apima bėgių, dirbtinių statinių ir žemės sankasos diagnostiką, kelio būklės parametrų kontrolės sistemą. Norint užtikrinti infrastruktūros diagnostikos tyrimų duomenų pakankamumą ir kokybę, ji turi būti atliekama šiuolaikiniais metodais. Įgyvendinant projektą įsigytas kelmačio vagonas ir diagnostikos įranga, įrengtas poligonometrinis tinklas, akredituota metrologijos laboratorija, įdiegta bendra diagnostikos sistemų duomenų bazė. Įgyvendinus projektą visos geležinkelių infrastruktūros kontrolės ir diagnostikos funkcijos atliekamos daug efektyviau, o įdiegus bendrą diagnostikos sistemų duomenų bazę galima operatyviau ir labiau suderintai administruoti visą diagnostikos procesą. Efektyvi ir tinkamu laiku atlikta diagnostika – geriausia incidentų, avarijų ir riktų prevencija.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2009–2014 metai
Projektas „Jungiamosios geležinkelio linijos Klaipėda–Pagėgiai kelio statinių rekonstrukcija“
Iki projekto linijos būklė buvo kritinė (traukinių greičiai siekė pusę arba kiek daugiau nei pusę nustatytos kelio kategorijos greičio), buvo mažas traukinių pralaidumas, didesnė dalis tiltų, esančių šioje linijoje, buvo kritinės būklės. Siekiant užtikrinti tinkamą geležinkelių eismą, identifikuoti keturi blogiausios būklės tiltai, nutiesti 1873–1875 metais: du akmeniniai ir du metaliniai, kurių bendras ilgis – daugiau kaip 250 m. Rekonstravus tiltus, padidėjo infrastruktūros pajėgumai, skirti krovininiam ir keleiviniam transportui, nes padidėjo pralaidumas, vidutiniai ir maksimalūs traukinių greičiai. Be to, sutrumpėjo keleivių kelionės laikas ir krovinių vežimo laikas.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2007–2013 metai
Projektas „IA koridoriaus ruožo Radviliškis–Pagėgiai–valstybės siena infrastruktūros atstatymas ir modernizacija (I etapas)“
Iki projekto pradžios ruožo būklė neleido užtikrinti 120/90 km/h greičio atitinkamai keleiviniams ir krovininiams traukiniams, nes jis projektuotas ne tokiems greičiams, esami keliai, pervažos, tiltai, peronai buvo susidėvėję ir morališkai pasenę, kėlė grėsmę saugiam traukinių eismui. Vykdant projektą modernizuota ir išplėsta geležinkelių transporto infrastruktūra, padidintas linijų pralaidumas atnaujinus ruožo Radviliškis–Pagėgiai–valstybės siena infrastruktūrą ir užtikrintas 120/90 km/h greitis atitinkamai keleiviniams ir krovininiams traukiniams. Buvo pakloti nauji R-65 tipo bėgiai, iš dalies koreguotas sankasos plotis, kad atitiktų reikalavimus, pertvarkytas drenažas, esamos pervažos ir kt. Įgyvendinus projektą pagerėjo šio ruožo kelio, kelio statinių ir įrenginių techniniai parametrai, padidėjo vidutiniai traukinių greičiai, taupomas keleivių kelionės bei krovinių vežimo laikas.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2008–2013 metai
Projektas „Rimkų stoties rekonstravimo projektavimas“
Parengus galimybių studiją pastebėta, kad krovininiam transportui neužtenka esamų infrastruktūros pajėgumų, o esami keliai fiziškai pasenę ir nusidėvėję, neužtikrinamas reikalaujamas traukinių eismo saugumo lygis. Buvo būtina rekonstruoti stoties lyginį iešmyną ir pailginti reikalingus stoties kelius iki 1050 m naudingojo ilgio. Šiems darbams atlikti parengtas geležinkelio kelių, keleivių perono, keleivių platformos, prožektorinių apšvietimo bokštų, elektros tinklų, elektroninių ryšių tinklų, lietaus nuotekų, drenažo tinklų ir kitų susijusių elementų rekonstravimo techninis projektas, taip pat gautas statybos leidimas rekonstruoti Rimkų stoties kelyną.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2009–2010 metai
Projektas „Kauno stoties, aplinkkelio Palemonas–Rokai–Jiesia ir Kauno–Kybartų linijos signalizacijos ir elektros tiekimo įrenginių modernizavimas“
IX koridoriaus D atšakos ruože tarp Kauno ir valstybės sienos su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi esamai infrastruktūrai ir taikomoms technologijoms pasiekus eksploatavimo ribą, modernizuoti pervažų signalizacijos įrenginiai, pakeisti visi 10 kV ir 0,4 kV elektros paskirstymo įrenginiai, taip pat elektros transformatoriai, siekiant užtikrinti nuolatinį ir patikimą elektros tiekimą, pakeistas pasenęs aukštos įtampos tiekimo kabelių tinklas ir prožektorinio apšvietimo sistema. Projekto įgyvendinimas leido išlaikyti esamus pajėgumus, o modernizavus signalizacijos sistemą ir susijusią elektros tiekimo sistemą gerokai padidėjo pajėgumai.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2008–2014 metai
Projektas „Eismo valdymo centro įrengimas“
Vienas svarbiausių Lietuvos geležinkelių infrastruktūros elementų yra Eismo valdymo centras. Vykdant projektą pasiektas skirtingų gamintojų ir skirtingų technologijų sąveikos, integracijos ir plėtros tikslas. Naujoji sistema leidžia eismo valdymo sistemoje dalyvaujantiems darbuotojams operatyviai keistis informacija, planuoti naujus traukinių eismo grafikus, greitai gauti ir perduoti visą reikiamą informaciją apie eismą, riedmenis, prognozuoti eismo srautus, stočių apkrovas ir linijų pralaidumą, traukinių vėlavimus ir kita. Įgyvendinus projektą užtikrinta centralizuotos eismo valdymo sistemos atitiktis I lygmens Europos Sąjungos traukinių eismo kontrolės valdymo ir signalizacijos techninės sąveikos specifikacijų reikalavimams.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2010–2014 metai
Projektas „IX B koridoriaus Vilniaus aplinkkelio Kyviškės–Valčiūnai antrojo kelio statyba“
Šis ruožas yra dalis Vilniaus geležinkelio aplinkkelio, kuriuo, nukreipus traukinių eismą nuo Vilniaus centrinės dalies (mažinant triukšmą, taršą ir transporto spūstis), vyksta intensyvus krovininių traukinių eismas. Norint pasiekti maksimalų traukinių greitį 80 km/h kai kuriuose linijos ruožuose atliktas pertrasavimas padidinant kreivių spindulius, taip pat kompleksiškai modernizuota viso ruožo viršutinė esamo kelio dalis. Vykdant projektą atlikti Kyviškių ir Valčiūnų stočių išplėtimo darbai: antrojo kelio tiesimas, žemės darbai įrengiant naują sankasą ir atstatant esamą bei viršutinės kelio konstrukcijos, signalizacijos, elektros tiekimo ir telekomunikacijų sistemų atnaujinimo darbai. Įgyvendinus projektą padidėjo geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, skirti krovininiam transportui: padidėjo traukinių pralaidumas, vidutiniai ir maksimalūs traukinių greičiai, sutrumpėjo krovinių vežimo laikas, sumažėjo avarijų skaičius.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2011–2015 metai
Projektas „Antrojo kelio EC ir Nemuno kelyno EC įrengimas“
Didėjant vežamų krovinių mastui Klaipėdos geležinkelio mazgo pietinėje dalyje buvo būtina rekonstruoti esamą geležinkelių infrastruktūrą ir įdiegti traukinių eismo valdymo ir kontrolės elektrinės centralizacijos (EC) sistemą. Vykdant projektą įrengta EC, užtikrinanti efektyvų traukinių srautų reguliavimą. Pagrindiniai darbai: kelio blokuotės įdiegimas privažiuojamajame geležinkelio kelyje Nr. 201 nuo Draugystės geležinkelio stoties iešmo Nr. 506 iki Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos UAB „Bega“ teritorijos (vartų) ir naujai nutiestame antrajame geležinkelio kelyje nuo Varnėnų gatvės iki Sulupės gatvės, Nemuno kelyno EC. Įgyvendinus projektą pagerėjo jūrų uosto sąveika su geležinkelio ir kelių transportu.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2011–2014 metai
Projektas „Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtra, II etapas. Pauosčio kelynas. Papildomas įvažiavimas iš Pauosčio kelyno į Anglinės kelyną“
Pauosčio kelynas skirtas išskirtinai krovininiam transportui bei naftos terminalui Klaipėdos jūrų uoste. Nustačius, kad krovininiam transportui neužtenka esamų kelių bei infrastruktūros pajėgumų, numatyta įrengti papildomą įvažiavimą iš Pauosčio kelyno į Anglinės kelyną. Atlikti pagrindiniai darbai: įrengtas papildomas įvažiavimas iš Pauosčio kelyno į Anglinės kelyną (1,1 km), rekonstruoti geležinkelio keliai, įrengtos pervažos per geležinkelio kelius, rekonstruoti ar įrengti lietaus latakai bei spaudiminė kanalizacija, pertvarkytos automatikos, ryšių, elektros sistemos ir kt. Įgyvendinus projektą padidėjo infrastruktūros pajėgumai, skirti krovininiam transportui, pagerėjo vagonų padavimas ir traukinių manevravimas ir padidėjo traukinių eismo saugumas.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2011–2013 metai
Projektas „IX koridoriaus elektrifikavimas. I etapas. Projektavimas“
Siekiant padidinti TEN-T tinklo krovinių vežimo mastus Lietuvos teritorijoje numatyta (parengtas techninis projektas) rekonstruoti Naujosios Vilnios traukos pastotę, įrengti 25 kV kontaktinį tinklą Naujosios Vilnios, Kyviškių, Kenos stotyse, Naujoji Vilnia–Kyviškės, Kyviškės–Kena, Kena–valstybės siena su Baltarusija tarpstočiuose. Parengti techniniai projektai sudarė sąlygas tolesniems infrastruktūros plėtros darbams: elektrifikuoti ruožą Kena–Naujoji Vilnia ir įrengti jame 28,6 km ilgio 25 kV kontaktinį tinką. Projekto įgyvendinimas padėjo sumažinti iškastinio kuro naudojimą geležinkelių transporto sektoriuje, padidinti geležinkelių transporto veiklos efektyvumą ir sumažinti aplinkos taršą.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2011–2014 metai
2004–2006 metai
Projektas „Telekomunikacinių sistemos modernizavimas IX D geležinkelių transporto koridoriaus ruože Kaišiadorys–Kybartai“
IX D geležinkelių transporto koridoriaus ruože Kaišiadorys–Kybartai įrengta telekomunikacijų sistema, didėjant linijos intensyvumui, neatitiko infrastruktūrai keliamų reikalavimų. Modernizuojant telekomunikacijų sistemą paklota 167100 m šviesolaidinio kabelio, įrengta 26 vienetai perdavimo įrangos, 24 PBX žinybinės telefono stotys. Įgyvendinus projektą padidėjo geležinkelių infrastruktūros saugumas, patikimumas ir pralaidumas (be investicijų į naują kelią), sumažėjo eksploatacijos ir priežiūros sąnaudos geležinkelių sektoriuje, taip pat užtikrinta, kad pagerinus geležinkelių infrastruktūros kokybę bus galima eksploatuoti šį ruožą ir vykdyti ES geležinkelių techninės sąveikos reikalavimus.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2005-2007 metai
Projektas „Geležinkelio statinių rekonstravimas IX B ir IX D Kretos koridoriuose Lietuvoje“
Daugelis geležinkelio statinių (tiltai, viadukai, pralaidos ir vienas tunelis), esančių IX koridoriuje, naudojami jau daugiau kaip 100 metų. Atlikus nuodugnius tyrimus nustatyta, kad kai kuriuos objektus reikia nedelsiant renovuoti. Įgyvendinant projektą rekonstruoti 36 gelžbetoniniai tiltai (30 iš jų pakeista į gofruotojo plieno pralaidas), 4 mūrinės pralaidos, 1 mūrinis arkinis viadukas bei 6 metaliniai tiltai. Todėl dabar traukiniai gali važiuoti didesniu greičiu, sumažėjo einamieji ir remonto kaštai, padidėjo eismo saugumas.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2004-2006 metai
Projektas „IX Kretos koridoriaus skirstymo stočių modernizavimas“
Lietuvoje yra dvi veikiančios geležinkelio vagonų skirstymo stotys Vaidotuose ir Radviliškyje. Dėl senos technologinės įrangos jose vykdoma veikla nepasižymėjo efektyvumu ir saugumu, jų išlaidos priežiūrai ir remontui buvo didelės. Modernizuojant skirstymo stotis atlikti šie darbai: vagonų stabdiklių pakeitimas, tretinių stabdiklių pozicijos įrengimas, valdymo sistemos, teikiančios informaciją apie vagono ir (ar) atkabos greitį, dydį ir svorį, riedmens buvimo vietą, stabdymo jėgą, iešmų pervedimą ir naudojamų kelių pajėgumus, įdiegimas, priėmimo ir išleidimo kelyno kelių pailginimas, iešmų pakeitimas, elektros tiekimo ir apšvietimo įrenginių remontas ir kt. Įgyvendinus projektą padidėjo eismo saugumas, geležinkelių infrastruktūros patikimumas ir pajėgumai, sudarytos sąlygos padidinti traukinių svorį, sumažinti eksploatavimo ir remonto išlaidas geležinkelių sektoriuje.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2004-2010 metai
Projektas „Techninė pagalba geležinkelio sektoriaus projektų ruošimui“
Bendras šios techninės paramos priemonės tikslas – įvertinti Lietuvos geležinkelių sektoriaus poreikius, nustatyti prioritetus ir techninius sprendimus, atitinkančius Europos Sąjungos reikalavimus. Vykdant projektą, vadovaujantis techniniais nuostatais ir normomis, išanalizuotos pagrindinių techninių sprendimų alternatyvos, įvertintas jų įgyvendinimo tikslingumas, realumas bei vertė. Nustatytas optimalus ekonomiškai naudingiausias techninio įgyvendinimo variantas. Projektas nubrėžė įgyvendinimo gaires didiesiems infrastruktūros modernizavimo projektams: I koridoriaus ir IX koridoriaus elektrifikavimas, telekomunikacijų, signalizacijos ir riedmenų automatinės kontrolės prietaisų sistemų modernizavimas, „Lietuvos geležinkelių“ radijo ryšio sistemos modernizavimas įdiegiant GSM-R, Eismo valdymo centro sukūrimas, Radviliškio geležinkelio mazgo plėtra ir kt. Įgyvendinant projektą buvo parengtos galimybių studijos, vėliau jomis pasinaudota rengiant aukštos kokybės geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo ir plėtros projektus.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2004-2009 metai
Projektas „Kauno geležinkelio tunelio renovavimas“
Kauno geležinkelio tunelyje – 1862 metų statinyje – prieš rekonstrukciją buvo visiškai susidėvėjusi drenažo sistema, elektros instaliacija, neveikė apšvietimas. Skliautas buvo pažemėjęs 70 cm, o šoninės sienos pasislinkusios apie metrą. Dėl nuolat besiveržiančio vandens mūras buvo daug kur aptrupėjęs, žiemą susidarydavo ledo varveklių, reikėjo juos nuolat šalinti. Renovuojant tunelį atlikti šie darbai: tunelio portalų restauravimas, naujos tunelio vandens nuvedimo sistemos įrengimas ir senų drenažų atnaujinimas, viršutinės kelio konstrukcijos rekonstravimas, elektrifikavimas, signalizacijos, ryšio sistemų įrengimas ir kt. Probleminės vietos buvo apsaugotos membrana, įrengti gelžbetoniniai tunelio sienų ir skliauto sutvirtinimai. Projektu prisidėta prie konstrukcijų sustiprinimo, eismo saugumo užtikrinimo, geležinkelių infrastruktūros pajėgumų padidinimo ir jų patikimumo sustiprinimo.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2007-2009 metai
Projektas „Radviliškio stoties elektros tiekimo ūkio rekonstrukcija“
Radviliškio geležinkelio stotis yra viena iš dviejų krovinių skirstymo stočių Lietuvoje. Rekonstruojant elektros tiekimo ūkį, stotyje atlikti šie darbai: visų 10 kV ir 0,4 kV elektros paskirstymo įrenginių, elektros transformatorių pakeitimas į hermetiškus, siekiant užtikrinti nuolatinį ir patikimą elektros tiekimą Radviliškio geležinkelio stočiai, pakeistas pasenęs aukštos įtampos tiekimo kabelių tinklas ir prožektorinio apšvietimo sistema.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2000-2009 metai
Projektas „Telekomunikacijų sistemų modernizavimas geležinkelio ruože valstybinė siena su Latvija–Panevėžys–Radviliškis–Tauragė–Pagėgiai“
Geležinkelio ruože valstybinė siena su Latvija–Panevėžys–Radviliškis–Tauragė–Pagėgiai veikę įrenginiai (įskaitant telekomunikacijų sistemą) buvo suprojektuoti, pagaminti ir sumontuoti prieš 20–40 metų, todėl buvo pasenę, jų išlaikymo kaštai dideli, be to, daugelis atsarginių dalių jau buvo negaminamos. Norint įdiegti naujas signalizacijos, elektros tiekimo valdymo, informacines eismo valdymo sistemas buvo instaliuota nauja telekomunikacijų sistema. Modernizuojant telekomunikacijų sistemą apie 311 km ruože nutiesta apie 1100 km šviesolaidinio ir varinio kabelio, 14 stočių sumontuota bendrojo ir technologinio ryšio, perdavimo įranga bei skaitmeninės telefonų stotys. Projekto įgyvendinimas užtikrino didelę duomenų perdavimo spartą, informacijos perdavimo patikimumą, aukštesnį saugumo lygį, taip pat sumažino priežiūros kaštus.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2007-2009 metai
Projektas „IX Kretos koridoriaus tiltų rekonstravimas“
Daugelis geležinkelio statinių (tiltai, viadukai, pralaidos ir vienas tunelis), esančių IX koridoriuje, buvo naudojami jau 140 metų ir juos buvo būtina taisyti ir renovuoti. Vykdant projektą renovuoti 49 gelžbetoniniai tiltai, 3 gelžbetoniniai viadukai, 4 mūrinės pralaidos, 1 mūrinis viadukas, 7 metaliniai tiltai, taip buvo užkirstas kelias atvirų vietų korozijai, pailgėjo jų tarnavimo laikas, padidėjo metalinių tiltų keliamoji galia, sumažėjo gelžbetoninių tiltų armatūros pavojingas korodavimas ir kt. Rekonstravus infrastruktūrą traukiniai gali pasiekti didesnį greitį, sumažėjo einamieji ir remonto kaštai, padidėjo eismo saugumas.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2007-2009 metai
Projektas „Elektros tiekimo ir signalizacijos modernizavimas ruože Šiauliai–Klaipėda“
Buvusi ruožo Šiauliai–Klaipėda signalizacijos sistema ir elektros tiekimo sistema neleido padidinti nei geležinkelių linijos pralaidumo, nei traukinių greičio joje ir lėmė traukinių vėlavimus, be to, jų priežiūros kaštai buvo nemaži. Signalizacijos ir elektros tiekimo sistemos nebuvo prijungtos prie Eismo valdymo centro Vilniuje. Modernizuojant ruožą atlikti šie darbai: Eismo valdymo centro Vilniuje kontroliuojamos teritorijos išplėtimas, 15 stočių ir tarpstočių signalizacijos valdymo ir stebėjimo įrenginių modernizavimas, 5 stočių ir tarpstočių signalizacijos stebėjimo įrenginių modernizavimas, 37 pervažų signalizacijos įrenginių modernizavimas, signalizacijos įrenginių ir įrangos modernizavimas, 160 km telekomunikacijų ir technologinio ryšio modernizavimas ir kt.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2005-2010 metai
Projektas „IX koridoriaus stočių kelių pailginimas“
Daugumos geležinkelių tinklo stočių keliuose ilgieji traukiniai (atvykę iš Baltarusijos) negalėjo sustoti dėl riboto stočių atvykimo ir išvykimo kelių ilgio. Dėl to Vaidotų stoties kaupiamajame kelyne jie buvo nuolat sutrumpinami iki maksimalaus 800 m ilgio, tinkamo pralankų kelių ilgiui (850 m). Siekiant efektyviai eksploatuoti geležinkelių infrastruktūrą, buvo pailginti keliai, kad stotyse būtų galima laikinai priimti ypač ilgus prekinius traukinius ir kad šiuos ilguosius prekinius traukinius galėtų apvažiuoti ir aplenkti greitesni vietiniai ir tarptautiniai keleiviniai traukiniai. Projektu buvo sudarytos sąlygos padidinti krovinių srautų pralaidumą IX koridoriuje.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2006-2010 metai
Projektas „Lietuvos geležinkelių“ radijo ryšio sistemos modernizavimas įdiegiant GSM-R“
Iki projekto Lietuvos geležinkeliuose buvo naudojama linijinė radijo ryšio sistema, kuria važiuojančio lokomotyvo mašinistas susisiekdavo su traukinių eismo tvarkdariu, stoties budėtoju ar kitų lokomotyvų mašinistais, ir zoninė radijo ryšio sistema, skirta manevravimo, infrastruktūros objektų remonto ir kitiems darbams. Šios sistemos neatitiko radijo ryšio ir telekomunikacijų galinių įrenginių reglamento, buvo nesertifikuotos. Projektu pasiekta, kad GSM-R ryšys užtikrintų balsinį radijo ryšį ir nekritinių eismo saugumui duomenų perdavimą (apimtis 1563,3 km geležinkelių linijų). Taip pat įrengti 2 tinklo komutavimo centrai (centrinė įranga), GSM-R radijo ryšio priemonės 385 lokomotyvuose, 281 fiksuotas terminalas dispečeriniam ryšiui užtikrinti.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2007-2010 metai