Geležinkelių jungties „Rail Baltica“ plėtra

Projekto statusas Europoje 

„Rail Baltica“ yra sudėtinė Europos Sąjungos tarptautinio transporto koridoriaus „Šiaurės jūra-Baltijos jūra“ dalis. 

Projekto statusas Lietuvoje 

„Rail Baltica“ pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu. 

Projekto aprašymas 

Praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje atkūrus Baltijos šalių nepriklausomybę gimė idėja atstatyti tiesioginį geležinkelių susisiekimą su Vakarų Europos valstybėmis. Lietuva, Latvija ir Estija priėmė sprendimą nutiesti naują Europinio standarto 1435 mm vėžės pločio geležinkelį, kuris sujungtų Baltijos šalis su vakarų Europos valstybėmis. Šiuo metu projekte dalyvauja penkios Europos Sąjungos šalys: Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir netiesiogiai Suomija. „Rail Baltica“ linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą. 

Pagrindiniai faktai 

  • Didžiausias projektinis greitis: 249 km/val. (keleivinių traukinių), 120 km/val. (krovininių traukinių). 
  • Apie 5,8 mlrd. eurų investicija regione, iš kurių iki 85 proc. bus finansuojama iš ES fondų. 
  • Įgyvendina Estija, Latvija ir Lietuva. 
  • ES Šiaurės jūros–Baltijos jūros TEN-T koridoriaus dalis. 
  • Finansuoja ES (EITP), Estija, Latvija ir Lietuva. 
  • Suteikia įvairiarūšio ir daugiarūšio gabenimo galimybes. 
  • Didžiausias Baltijos regiono infrastruktūros projektas per pastaruosius 100 metų. 
  • Nekenkia aplinkai - varomas elektra, tad sukelia mažiau triukšmo ir vibracijos. 
  • Skirtas keleiviams ir kroviniams vežti. 
  • Bendras ilgis 870 km iš kurių: 
  • 213 km Estijoje 
  • 265 km Latvijoje 
  • 392 km Lietuvoje 

Numatomas įgyvendinimo laikotarpis: 20162030 m. 

Geležinkelių jungties „Rail Baltica“ plėtra

Projektas „Karinės/ civilinės krovos aikštelės įrengimas Palemone“

Projekto tikslas: Kauno Palemono geležinkelio stotyje užtikrinti civilinio-karinio pobūdžio krovinių pakrovimo/iškrovimo pajėgumus, taip pat įrengti 1435 mm pločio vėže gabenamų stambiagabaričių krovinių pakrovimo ir iškrovimo tašką pasiekiamą geležinkelio linijomis 

Numatomas įgyvendinimo laikotarpis: 2022–2026 metai 

Projektas „Karinės/ civilinės krovos aikštelės įrengimas Palemone“

Projektas „Vilnius-Klaipėda geležinkelių linijos prioritetinių pervažų modernizavimas“

Modernizuojant dešimt linijos Vilnius-Klaipėda prioritetinių pervažų bus diegiamos tokios priemonės kaip signalizacijos ir susijusi įranga, traukinio vietos nustatymo įranga, apsauginė/priešgaisrinė signalizacija, kliūties aptikimo sistema, kelio būklės nustatymo sistema, vaizdo stebėjimo sistema ir kt. Projektu siekiama užtikrinti saugų traukinių, automobilių ir pėsčiųjų eismą, o diegiamos priemonės padės užtikrinti tinkamą pervažų stebėseną ir apsaugos nuo pėsčiųjų bei transporto priemonių patekimo į pervažas artėjant traukiniui.

Numatomas įgyvendinimo laikotarpis: 20202024 metai

Projektas „Vilnius-Klaipėda geležinkelių linijos prioritetinių pervažų modernizavimas“

Projektas „Ruožo Kaišiadorys–Klaipėda (Draugystės st.) elektrifikavimas“

Dėl nepakankamos geležinkelių elektrifikacijos dauguma kelionių vyksta dyzeliniais traukiniais, kurie, palyginti su elektriniais, yra gerokai taršesni. Pasenęs riedmenų parkas taip pat neužtikrina geležinkelių, kaip aplinkai nekenksmingo transporto, plėtros. Elektros kontaktinio tinklo įrengimo darbai apima ruožą Kaišiadorys–Klaipėda, Draugystės stotis (kelių ilgis 558,6 km). Atliekant rangos darbus bus įrengtas elektros kontaktinis tinklas, naujos traukos pastotės, pakeistos geležinkelio stočių valdymo sistemos. Vykdant projektą bus patobulinta TEN-T tinklui priklausančio IXB transporto koridoriaus ruožo valstybės siena su Baltarusija–Kena–Klaipėda (Draugystės st.) infrastruktūra, sumažės iškastinio kuro naudojimas geležinkelių transporto sektoriuje, todėl padidės geležinkelių transporto veiklos efektyvumas ir sumažės aplinkos tarša.

Numatomas įgyvendinimo laikotarpis: 20192025 metai

Projektas „Ruožo Kaišiadorys–Klaipėda (Draugystės st.) elektrifikavimas“

Projektas „Vilniaus geležinkelio mazgo elektrifikavimas“

Dėl nepakankamos geležinkelių elektrifikacijos dauguma kelionių vyksta dyzeliniais traukiniais, kurie, palyginti su elektriniais, yra gerokai taršesni. Pasenęs riedmenų parkas taip pat neužtikrina geležinkelių, kaip aplinkai nekenksmingo transporto, plėtros. Elektros kontaktinio tinklo įrengimo darbai apima ruožą KyviškėsValčiūnaiVaidotaiPaneriai ir Vilnius–Kirtimai–Valčiūnai (kelių ilgis 114 km). Atliekant rangos darbus bus įrengtas elektros kontaktinis tinklas, naujos traukos pastotės, pakeistos geležinkelio stočių valdymo sistemos. Įgyvendinus projektą krovininių traukinių eismas bus nukreiptas nuo Vilniaus miesto centro į aplinkkelį, todėl sumažės triukšmas, automobilių spūstys dėl stovėjimo ties geležinkelio pervaža ir padidės eismo saugumas. Vykdant projektą taip pat bus patobulinta TEN-T tinklui priklausančio IXB transporto koridoriaus ruožo valstybės siena su Baltarusija–Kena–Klaipėda (Draugystės st.) infrastruktūra, sumažės iškastinio kuro naudojimas geležinkelių transporto sektoriuje, todėl padidės geležinkelių transporto veiklos efektyvumas ir sumažės aplinkos tarša.

Numatomas įgyvendinimo laikotarpis: 20192024 metai 

Projektas „Vilniaus geležinkelio mazgo elektrifikavimas“