Geležinkelių sauga Europos Sąjungoje (ES) per pastarąjį dešimtmetį smarkiai pagerėjo. Nors didelio masto avarijų ir jose žuvusių žmonių skaičius pastebimai sumažėjo, vis tik nelaimingų įvykių statistika geležinkeliuose išlieka grėsminga.
Plačiau >>>

Birželio 10 d. pavojingiausiose šalies geležinkelio pervažose ir perėjose vyks prevencinė saugaus eismo akcija, kurią kasmet organizuoja LTG grupė kartu su Lietuvos policija. Jos metu policijos pareigūnai skatina vairuotojus ir pėsčiuosius laikytis Kelių eismo taisyklių, saugiai kirsti bėgius ir primena apie to svarbą visų eismo dalyvių saugumui.
Plačiau >>>

Geležinkelio kelio kirtimas neleistinoje vietoje – vis dar pavojingas įprotis, kurio rizikos žmonės dažnai tinkamai neįvertina. Kertant geležinkelio kelius ar būnant šalia jų, svarbu žinoti, ką daryti, kai matote ženklus ir signalus. Svarbiausia – budrumas.
Plačiau >>>

LTG grupė, tęsdama saugos geležinkelyje stiprinimo iniciatyvas, šiemet toliau įgyvendina socialinę-edukacinę programą „Saugūs bėgiai“, skirtą didinti visuomenės sąmoningumą ir mažinti nelaimių riziką geležinkelyje. Šių metų veiklos plane numatytos tiek edukacinės, tiek techninės priemonės, orientuotos į skirtingas visuomenės grupes.
Plačiau >>>

Tarptautinis greitojo geležinkelio projektas „Rail Baltica“ ne tik pagerins Baltijos šalių gyventojų susisiekimą regione su centrine ir Vakarų Europa, taip pat gerins eismo saugą, mažinant nelaimingų atsitikimų pavojų.
Plačiau >>>

LTG grupės įmonė „LTG Infra“, valdanti Lietuvos geležinkelių tinklą, pasirašė sutartį, pagal kurią Šiaulių–Klaipėdos ruože esamos eismo valdymo sistemos programinė ir aparatinė įranga bus pritaikyta elektrifikuotam geležinkeliui. Sutartis pasirašyta su „Siemens Mobility Oy“ Lietuvos filialu, jos vertė – beveik 10 mln. eurų.
Plačiau >>>

LTG grupės geležinkelių infrastruktūros įmonėje „LTG Infra“ įdiegta RELIS sistema, kurios pagalba skaitmenizuota viena pagrindinių geležinkelių funkcionalumą užtikrinančių sistemų – relinė sistema.
Plačiau >>>

LTG grupės geležinkelių infrastruktūros tinklą valdanti įmonė „LTG Infra“ atliko keturių pervažų, esančių tarp Mauručių ir Kazlų Rūdos, modernizavimą. Tokiu būdu užtikrino dar didesnį šiomis pervažomis besinaudojančių eismo dalyvių saugumą ir patogumą.
Plačiau >>>

Rugsėjo 19 d. visoje Lietuvoje prie geležinkelių pervažų vyksta LTG grupės ir Policijos departamento organizuojama akcija, kurios metu visuomenė raginama prisiminti pagrindines saugaus elgesio geležinkelyje taisykles bei atkreipti dėmesį į galimus pavojus. LTG grupės Saugos specialistai su policijos pareigūnais akciją vykdė 18-oje geležinkelio pervažų. 
Plačiau >>>

Siekiant užtikrinti transporto priemonių saugumą geležinkelio pervažose, įkurtas pažangus pervažų stebėjimo centras, kuriame operatorius centralizuotai stebės eismo padėtį septyniose geležinkelio pervažose.
Plačiau >>>

LTG grupei priklausanti Lietuvos viešosios geležinkelių infrastruktūros tinklą valdanti įmonė „LTG Infra“ pasirašė sutartį dėl 9 prioritetinių pervažų tarptautiniame geležinkelių transporto koridoriuje Vilnius–Klaipėda modernizavimo. Sutartis pasirašyta su UAB „Fima“. Darbus planuojama atlikti per 12 mėn. Sutarties vertė – 3 393 tūkst. eurų. Projektas dalinai finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis.
Plačiau >>>

„LTG Infra“ skelbtą konkursą laimėjęs rangovas pradeda intensyvių pėsčiųjų viaduko prie Vilniaus geležinkelio stoties rekonstrukcijos darbų etapą, kuris leis viaduką pritaikyti ne tik judėjimo negalią turinčių žmonių patogiam naudojimui, bet ir užtikrinti miestiečių bei svečių saugesnį ir patogesnį susisiekimą tarp Naujininkų ir Naujamiesčio.
Plačiau >>>

„LTG Infra“ įgyvendina geležinkelio pervažų atnaujinimo ir modernizavimo programą. Jos tikslas – užtikrinti saugų traukinių, automobilių ir pėsčiųjų eismą dešimtyje prioritetinių pervažų geležinkelio linijoje Vilnius–Klaipėda. Taigi modernizavimui pasirinktas intensyviausias IXB transporto koridoriaus ruožas.

Įgyvendinant programą 2023 spalio 19 d. buvo pasirašyta projekto Vilnius–Klaipėda geležinkelių linijos prioritetinių pervažų modernizavimas finansavimo sutartis. Finansavimo sutartis apima šių IXB transporto koridoriaus prioritetinių geležinkelio pervažų modernizavimo veiklas:

1) Pervaža Gimbogala - Radviliškis (188+631 km);
2) Pervaža Lentvaris - Vievis (22+593 km);
3) Pervaža Radviliškis - Šilėnai (202+386 km);
4) Pervaža Radviliškis - Šilėnai (196+902 km);
5) Pervaža Radviliškis - Šilėnai (194+757 km);
6) Pervaža Gimbogala - Radviliškis (192+108 km);
7) Pervaža Kyviškės - Kena (24+629 km);
8) Pervaža N. Vilnia - Kyviškės (11+882 km);
9) Pervaža Kyviškės - Kena (21+544 km);
10) Pervaža Gimbogala - Radviliškis (190+935 km).

Modernizuojant pervažas bus diegiamos tokios priemonės kaip signalizacijos ir susijusi įranga, traukinio vietos nustatymo įranga, apsauginė/priešgaisrinė signalizacija, kliūties aptikimo sistema, kelio būklės nustatymo sistema, vaizdo stebėjimo sistema.

Taip pat planuojama atlikti pakeitimus susisijusiose stočių eismo valdymo sistemose, eismo valdymo centre ir Eismo valdymo ir kontrolės sistemoje. Tai sudarys galimybę nuotoliniu būdu stebėti ir kontroliuoti modernizuotas pervažas iš stoties budėtojo ar eismo prižiūrėtojo darbo vietų.

Geležinkelio pervažų modernizavimas ir saugos sistemų įrengimas leis užtikrinti tinkamą pervažų stebėseną ir apsaugos nuo patekimo į pervažas artėjant traukiniui.

Projektas įgyvendinamas bendrai finansuojant Europos Sąjungos ir „LTG Infra“ lėšomis.

„LTG Infra“ įgyvendina triukšmo mažinimo programą. Jos tikslas – įrengti triukšmą mažinančias priemones ir užtikrinti leidžiamus triukšmo dydžius šalia geležinkelio stočių esančiuose gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje. Sumažintas poveikis aplinkai, atliepiant į savivaldybių ir visuomenės teikiamus prašymus imtis efektyvių triukšmo mažinimo priemonių.  

Šių metų liepos 31 d. buvo pasirašyta projekto „Triukšmo mažinimo priemonių geležinkelio ruožuose Kretingoje įrengimas“ finansavimo sutartis Nr. 08-002-p-0002. Finansavimo sutarties pasirašymas leis užbaigti triukšmo sienučių statybos projektą „Triukšmą slopinančių sienelių Kretingos geležinkelio stotyje statybos projektas“. Pastatyta 2 kilometrų ilgio ir 3,5–5,5 metrų aukščio ilgaamžė, estetiška ir itin efektyviai triukšmą slopinanti sienutė.   

Liepos 31 d. buvo pasirašyta projekto „Triukšmo mažinimo priemonių geležinkelio ruožuose Klaipėdoje įrengimas“ finansavimo sutartis Nr. 08-002-p-0001. Finansavimo sutarties pasirašymas leis užbaigti triukšmo sienučių statybos projektus: 

„Triukšmą slopinančių sienelių Klaipėdos geležinkelio stotyje statybos projektas“. Triukšmo mažinimo priemonės (akustinės užtvaros) įrengiamos Vitės–stoties mikrorajone: Dariaus ir Girėno g., Smilties Pylimo g., Geležinkelio g., Stadiono g., Priestočio g. Projekto metu pastatyta 2047 metrų triukšmą slopinančių sienučių, kurių aukštis nuo 3,5 iki 6,5 m. 

„Triukšmą slopinančių sienelių Girulių geležinkelio stotyje statybos projektas“. Triukšmo mažinimo priemonės (akustinių užtvarų ) įrengiamos Giruliuose – Vasarotojų g. ir Stoties g. Projekto metu pastatyta 1365 metrų triukšmą slopinančių sienučių, kurių aukštis nuo 3,5 iki 5 m. 

Pastatytos triukšmo mažinimo sienutės reikšmingai pagerins geležinkelio kaimynystėje įsikūrusių žmonių gyvenimo kokybę, o triukšmo lygis gyvenamuosiuose pastatuose ir jų aplinkoje užtikrintai atitiks visus higienos normų nustatytus reikalavimus.  

Projektai įgyvendinami Europos Sąjungos, Klaipėdos miesto savivaldybės (Klaipėdoje) ir Kretingos rajono savivaldybės (Kretingoje) lėšomis. 

„Lietuvos geležinkeliai" (LTG) su Policijos departamentu organizuoja jau tradicija tapusią saugaus elgesio geležinkelio pervažose ir perėjose kampaniją. Kampanijos metu siekiama atkreipti dėmesį į pavojus geležinkelyje ir priminti pagrindines taisykles, kaip saugiai kirsti geležinkelį pervažoje keliaujantiems autotransportu, dviračiais ar pėsčiomis.

„Geležinkelio saugumas – vienas pagrindinių geležinkelio infrastruktūros valdytojo prioritetų, todėl ne tik didiname pačių pervažų saugumą jas modernizuodami, atnaujindami signalizacijos sistemas, bet ir skatiname žmonių sąmoningumą, aktyviai skleidžiame žinią apie saugų elgesį geležinkelyje. Saugaus elgesio geležinkelio pervažose kampanija – tik viena iš sąmoningumo didinimo priemonių šiais metais, kertantiems geležinkelį priminsianti, kad už saugią kelionę atsakingi vairuotojai ir pėstieji", – kampaniją pristato Rūta Jakubauskienė, laikinai einanti „LTG Infra", valdančios šalies geležinkelių tinklą, generalinės direktorės pareigas.

Kampanijos metu policijos pareigūnai ir LTG atstovai budės prie geležinkelio pervažų ir perėjų bei primins, kad svarbiausia prie geležinkelio išlikti budriam: atidžiai klausytis, ar nesigirdi artėjantis traukinys, tam svarbu nesiklausyti muzikos ar kitaip apriboti galimybę išgirsti artėjantį traukinį; būtinai sustoti prieš kertant bėgius ir dėmesingai apsidairyti. Būtina paisyti įspėjamųjų ženklų bei signalų ir nemėginti pergudrauti saugos sistemų – pavyzdžiui, kirsti uždarytą pervažą tikintis, kad dar liko pakankamai laiko perbėgti ar pervažiuoti į kitą bėgių pusę, kol atvažiuos traukinys.

„Lietuvos geležinkelio pervažose kasmet užfiksuojama 2000 ir daugiau įvairių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, susijusių su netinkamais pervažų naudotojų veiksmais. Per metus pervažose taip pat įvyksta apie 10 eismo įvykių, kuriuose žūsta 1–3 žmonės arba jie sunkiai sužalojami. Praktiškai visi eismo įvykiai geležinkelio teritorijoje įvyksta dėl žmonių neatsargumo ar neapdairaus elgesio, todėl didinti piliečių sąmoningumą, atkreipti dėmesį ir priminti saugaus elgesio taisykles – itin svarbu", – sako Inga Šablinskienė, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo skyriaus viršininkė.

Siekiant užkardyti nesaugius, pavojų sau ir geležinkelio eismui keliančius veiksmus, šį mėnesį LR Seimas priėmė Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, griežtinančias atsakomybę už geležinkelio kelio kirtimą tam neskirtose vietose, važiavimą per pervažas nesilaikant taisyklių ir kitus pažeidimus. Pavyzdžiui, minimali bauda  už buvimą pavojingojoje geležinkelio zonoje neturint tokios teisės didėja nuo 90 iki 140 eurų, o už važiavimą per pervažas nesilaikant taisyklių asmenys bus baudžiami 360–560 eurų bauda.

Siekiant, kad eismas geležinkeliuose būtų kuo saugesnis, vykdomos švietėjiškos kampanijos, diegiamos infrastruktūros saugumo didinimo priemonės: pavojingos teritorijos aptveriamos tvoromis, padidintos geležinkelio pavojaus vietos ženklinamos specialiais ženklais, pavyzdžiui, perspėjimas apie aukštą įtampą elektrifikuotuose ruožuose, didinamas pervažų saugumas, įrengiami tuneliai ar viadukai pėstiesiems ir automobiliams kirsti geležinkelį.

Iki 2024 m. „LTG Infra" planuoja užbaigti šiais metais pradėtus 24 pervažų modernizavimo darbus, papildomai modernizuoti dar 4 prioritetines, eismo saugos požiūriu rizikingiausias pervažas ruože Mauručiai–Kazlų Rūda, kur vyksta Vakarų Europos transporto eismas 1435 mm vėže, ir dar 9 pervažose įdiegti papildomas saugos priemones. Iš viso iki 2024 m. pabaigos saugesnėmis taps 37 pervažos. Viešojoje geležinkelio infrastruktūroje Lietuvoje šiuo metu prižiūrima daugiau nei 500 geležinkelio pervažų.

Su saugaus elgesio geležinkelyje pagrindais, mokomąja medžiaga galima susipažinti ir specialiai sukurtame interneto puslapyje saugusbegiai.lt.

„LTG Infra" yra LTG Grupės bendrovė, valdanti šalies geležinkelių tinklą, besirūpinanti jo modernizavimu ir plėtra.

LTG Grupę sudaro kontroliuojančioji bendrovė „Lietuvos geležinkeliai" (sutrumpintai – LTG) ir pagrindinės dukterinės bendrovės – krovinių vežimo veiklą vykdanti bendrovė „LTG Cargo", keleivių vežimo bendrovė „LTG Link", šalies geležinkelių tinklą valdanti ir jo modernizacija besirūpinanti bendrovė „LTG Infra".

Lietuvos viešosios geležinkelių infrastruktūros tinklą valdanti įmonė „LTG Infra” Jonavoje baigė geležinkelio tilto per Nerį rekonstrukciją. Vieno svarbiausių šalies geležinkelio tiltų, kuris jungia Klaipėdos jūrų uostą su Vilniumi, Kaunu ir kitomis svarbiomis kryptimis, rekonstrukciją darbų vertė siekia beveik 12,5 mln. eurų be PVM. 

„Siekiant sudaryti sąlygas žaliausiu transportu – geležinkeliais – vežti kuo didesnius krovinių ir keleivių srautus, nuosekliai įgyvendiname geležinkelių infrastruktūros modernizavimo ir plėtros programą. Jonavos geležinkelio tilto rekonstravimas pagerina labiausiai apkrauto strateginio geležinkelių IX B koridoriaus pralaidumą, traukiniai tiltu gali važiuoti greičiau”, – sakė Karolis Sankovski, „LTG Infra” generalinis direktorius. 

Rekonstravus geležinkelio tiltą per Nerį keleiviniai traukiniai gali juo važiuoti iki 120 km/val. greičiu, o krovininiai – iki 90 km/val. Iki šiol naudotu aukštupio pusėje esančiu tiltu traukiniai galėjo važiuoti tik 70 km/val. greičiu. 

Ilgiausias vienkelis alternatyvių pravažiavimų IX B koridoriuje neturintis tiltas yra išskirtinis – jis sudarytas iš dviejų atskirų tiltų, iš kurių tik vienas yra eksploatuojamas. Pasak K. Sankovski, Jonavos geležinkelio tiltu privalo būti užtikrintas nenutrūkstamas traukinių judėjimas, todėl nuspręsta rekonstruoti nenaudojamą tiltą ir po rekonstravimo juo nukreipti geležinkelių eismą, o naudojamą tiltą užkonservuoti. 

Jonavos geležinkelio tilto rekonstravimas pirmasis „LTG Infra” BIM projektas. 3D modelis paspartino ir supaprastino konstrukcijų sankirtų, tikslių išmatavimų sprendimus, leido sklandžiau ir sparčiau įgyvendinti projektą. 

Projekto metu rekonstruota Neries žemupio pusėje esanti kairioji tilto pusė – pakeista visa senoji tilto santvara nauja. Taip pat rekonstruotos krantinės ir vidurinė tilto atramos, praplatinta geležinkelio kelio sankasa, įrengta nauja balastinė viršutinė geležinkelio konstrukcija. 

Išardžius neeksploatuojamas plieninės santvaros konstrukcijas, jų fragmentas (tilto V dalies, sumontuotos 1948 m.) eksponuojamas rytinėje Taurostos ir Skarulių gatvių sankryžos pusėje, šalia įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Iniciatyva įgyvendinta kartu su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos ir Jonavos rajono savivaldybe. 

Tilto rekonstrukcijos darbus atliko jungtinės veiklos sutartimi susivienijusi grupė Eurovia CS, a.s., „Eurovia Lietuva” ir AS „LNK Industries”. Darbai atlikti per daugiau nei dvejus metus. 

Lietuvos geležinkelių linijų išskleistas ilgis siekia 3462 km. „LTG Infra” šiuo metu prižiūri 2172 kelio statinius, kuriuos sudaro 371 tiltas, 1265 pralaidos, 8 pėsčiųjų tuneliai, 1 tunelis, 35 atraminės sienutės, 151 akustinė sienelė, 341 peronas ir krovininės platformos bei 2038 km žemės sankasų. 

Lapkričio 10 d. įvyko jau ketvirtoji šiemet saugaus elgesio geležinkelio pervažose akcija. „Lietuvos geležinkelių“ Saugos valdymo komanda ir „LTG Infra“ darbuotojai kartu su policijos pareigūnais vairuotojams, dviratininkams ir pėstiesiems, kertantiems geležinkelio bėgius priminė pagrindines saugaus elgesio geležinkelio teritorijoje taisykles: sustoti, apsižvalgyti, įklausyti ir visada duoti pirmenybę artėjančiam traukiniui. 

Akcijos rengiamos pavojingiausiose geležinkelio pervažose, kuriose neseniai įvyko incidentai. Taip pat tose pervažose, kuriose yra didelis eismo intensyvumas. 

Eismo dalyviams apie svarbą išlikti budriems ir saugiems kertant geležinkelio bėgius LTG grupės darbuotojai ir policijos pareigūnai priminė 24–iose pervažose Kaišiadoryse, Kazlų Rūdoje, Vilkaviškyje, Kaune, Prienuose, Klaipėdoje, Kupiškyje, Plungėje, Panevėžyje, Šalčininkuose, Telšiuose, Šiauliuose, Varėnoje ir Vilniuje. 

Vilniuje, šalia Rudaminos, virš geležinkelio jau vyksta eismas naujuoju automobilių ir pėsčiųjų viaduku. Geležinkelio pervažos modernizavimas yra vienas iš projektų, kuriuo „LTG Infra“ užtikrina eismo saugumą naikinant vieno lygio geležinkelių ir automobilių eismo sankirtas. 

„Siekiame užtikrinti saugų judėjimą, kuomet geležinkelius kerta kiti eismo dalyviai. Traukinių, automobilių ir pėsčiųjų srautus siekiame atskirti pavojingiausiose pervažose – kasmet atnaujiname jų reitingą, sudaromą vertinant svarbiausius kriterijus: automobilių eismo intensyvumą, traukinio matomumą, leistiną traukinių greitį ir nelaimingų atsitikimų skaičių. Taip galime tikslingai nukreipti investicijas į saugumą didinančius projektus“, – sako Karolis Sankovski, „LTG Infra“ generalinis direktorius. 

Pasak K. Sankovski, nepertraukiamas geležinkelio kelių kirtimas automobiliais sukuria ir aplinkosauginį efektą, nes prie uždarytos pervažos nesusidaro stovinčių automobilių spūstys. Per parą pervažą kirsdavo beveik 10 tūkst. automobilių, o dėl traukinių eismo ji būdavo uždaroma vidutiniškai 23 kartus per parą. 

Magistralinio kelio A15 ašyje įrengtas automobiliams ir pėstiesiems viadukas yra 55 m ilgio, 13 m pločio. Vienu viaduko tarpatramiu kertamas geležinkelio kelias Kyviškės–Valčiūnai, o kitu tarpatramiu organizuojamas eismas (krašto kelio Nr. 106) Rudaminos kryptimi. Naujai įrengti jungiamieji keliai į magistralinį kelią jungiami per pastatytą žiedinę sankryžą. 

Lietuvos viešosios geležinkelių infrastruktūros tinklą valdanti bendrovė „LTG Infra“ naujo transporto mazgo šalia Rudaminos projektą įgyvendino kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija ir Vilniaus miesto savivaldybe. Statybos darbus atliko bendrovė „Tilsta“. Investicijos į viaduką, kuris finansuotas ES fondų ir projekto partnerių lėšomis, siekia beveik 4 mln. eurų be PVM. 

„Lietuvos automobilių kelių direkcija kaip partneris dalyvaudama šiame projekte finansavo naujo transporto mazgo su viaduku virš geležinkelio statybą. Dėka šio sprendimo yra pagerintos eismo saugumo sąlygos, sutrumpintas sankirtos su geležinkeliu pravažiavimo laikas, nes dings poreikis stovėti prie pervažos bei praleisti važiuojančius traukinius“, – sako Marius Čereška, VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos Transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimo skyriaus vadovas. 

„Naujasis viadukas žymiai pagerins eismo saugumą visiems – vairuotojams, pėstiesiems, dviratininkams bei viešajam transportui. Be to, atsiranda sklandus judėjimas – nebereikės sustoti prie pervažos, kas yra ypač aktualu viešojo transporto maršrutams planuoti. Puikus trijų šalių – „LTG Infra“, Vilniaus m. ir Lietuvos automobilių ir kelių direkcijos – bendradarbiavimo pavyzdys“, – sako Tomas Gulbinas, Vilniaus vicemeras. 

Viešojoje geležinkelio infrastruktūroje šiuo metu naudojamos 526 geležinkelio pervažos. Šiuo metu vyksta dviejų lygių pervažų statybos Vievyje: geležinkelio ruože Lentvaris–Vievis, ties susikirtimu su 108 regioniniu automobilių keliu esančioje pervažoje, įrengiamas tunelis po geležinkeliu. Iki 2023 m. pabaigos „LTG Infra“ investuos į 37 prioritetinių pervažų saugumo didinimą, atnaujinant signalizacijos įrangą, įrengiant užtvarus, vaizdo stebėjimo kameras, kliūties aptikimo sistemas bei kitas saugumo priemones. 

Lietuvos geležinkelių linijų išskleistas ilgis siekia 3462 km. „LTG Infra“ šiuo metu prižiūri 2172 kelio statinius, kuriuos sudaro 371 tiltas, 1265 pralaidai, 8 pėsčiųjų tuneliai, 1 tunelis, 35 atraminės sienutės, 151 akustinė sienelė, 341 peronas ir krovininės platformos bei 2038 km žemės sankasų. 

Rugsėjo 8 dieną „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės darbuotojai kartu su Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnais surengė saugaus eismo akciją 18-oje Vilniaus, Kaišiadorių, Prienų, Marijampolės, Kalvarijos, Vilkaviškio, Kazlų Rūdos, Tauragės, Švenčionių ir Ignalinos savivaldybių geležinkelio pervažų. 

Akcijos rengiamos pavojingiausiose geležinkelio pervažose, kuriose neseniai įvyko incidentai. Taip pat tose pervažose, kuriose yra didelis eismo intensyvumas. 

Akcijos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į saugos svarbą geležinkelių pervažose ir perėjose, nes geležinkeliai yra laikomi padidinto pavojingumo zona. Šia akcija siekiama eismo dalyviams priminti pagrindinius saugaus elgesio geležinkelio teritorijoje principus ir paraginti vadovautis taisykle – Sustok, apsižvalgyk, įsiklausyk. 

LTG darbuotojai kartu su policijos pareigūnais priminė vairuotojams ir pėstiesiems KET reikalavimus, kaip reikia saugiai kirsti geležinkelio pervažas ir perėjas – stebėti šviesoforo signalus, sustoti šalia STOP ženklo, susilaikyti nuo žinučių siuntimo, muzikos klausymo ar kitų dėmesį blaškančių veiksmų, kurie trukdytų pastebėti artėjantį traukinį. 

Lietuvos viešosios geležinkelių infrastruktūros tinklą valdanti įmonė „LTG Infra“ už 16 mln. eurų be PVM modernizavo radijo ryšio sistemą ir devyneriems metams įsigijo sistemos techninio palaikymo paslaugas. Ši GSM-R sistema naudojama traukinių eismo valdymui Lietuvoje. 

„Stebime technologijų tendencijas ir diegiame sprendimus, kurie leidžia užtikrinti sklandų ir saugų keleivių bei krovinių vežimą, geležinkelių infrastruktūros stabilumą ir aukštą paslaugų kokybę. Be to, tai yra investicijos į ateitį, nes atnaujinta sistema, su jos išplėtimu ir pritaikymu galės visiškai aptarnauti būsimosios „Rail Baltica“ poreikius“, – teigia Karolis Sankovski, „LTG Infra“ generalinis direktorius. 

Pasak K. Sankovski, pažangi traukinių eismo valdymui Lietuvoje naudojama sistema svariai sumažins bendrovės IT sąnaudas. 

GSM-R standarto korinis ryšys yra mobiliojo ryšio atmaina, skirta geležinkeliams – standarto pavadinime esanti raidė „R“ tą ir pažymi. Ši sistema sukurta atlikti kritinio ryšio standartus – užtikrinti patikimą ryšį tarp eismo valdymo centro ir greitai važiuojančių traukinių. 

Moderni GSM-R sistema atitinka radijo ryšio tinklui keliamus itin griežtus patikimumo bei pasiekiamumo reikalavimus, užtikrina sklandų ir nepertraukiamą darbą. Atnaujinta įranga užtikrins patikimesnį operatyvinį ryšį ir automatizuotą sistemos valdymą. 

„LTG Infra“ GSM-R radijo ryšio sistemos stabilų ir nepertraukiamą veikimą užtikrina du tinklo branduoliai, 136 bazinės stotys, 200 fiksuoto dispečerinio ryšio pultų, lokomotyvuose ir kituose savaeigiuose riedmenyse įrengta apie 600 GSM-R radijo stočių. 

Projektą įgyvendino tarptautinį viešąjį konkursą laimėjęs bendrovių „Kontron Transportation Austria AG“ ir „Kontron Transportation Sp. z o. o.“ konsorciumas. Radijo ryšio sistemos modernizacijos darbai truko 15 mėnesių, konsorciumas dar devynerius metus teiks garantines techninio palaikymo paslaugas. 

Ketvirtadienį pavojingiausiose Lietuvos geležinkelio pervažose surengti kelių policijos tarnybos pareigūnų ir „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) darbuotojų draugiški reidai, mokyklose įvyko visuotinė pamoka apie saugų elgesį geležinkelyje. Birželio 9 dieną, minint tarptautinę saugaus elgesio pervažose dieną, pavojingiausiose pervažose pastatyti ir specialūs puskryžiai, kurie primins eismo dalyviams, kaip svarbu atsakingai elgtis šalia geležinkelio ar pervažose. 

„Žaliausia transporto priemone – traukiniu – kelionė yra 45 kartus saugesnė nei keliais. Nelaimingų atsitikimų nutinka itin mažai ir beveik visi eismo įvykiai geležinkelio teritorijoje įvyksta dėl žmonių neatsargaus ar neapdairaus elgesio. Tikslą nulis žuvusių geležinkelyje galime pasiekti, jei patys gyventojai bus itin budrūs ir atsakingai elgsis šalia geležinkelio ar pervažose. Todėl šiemet ir mokyklose surengėme pamoką, kad vaikai išmokę saugaus elgesio geležinkelyje gautomis žiniomis pasidalintų su artimaisiais ar draugais“, – sako Martynas Čekanauskas, LTG Eismo saugos vadovas. 

Draugiškų reidų metu vairuotojai ir pėstieji skatinami laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų (KET), taip pat jiems priminta, kaip reikia saugiai kirsti geležinkelio pervažas. Dažniausi pastebėti pažeidimai – pervažose nepaisomi kelio ženklai arba šviesoforo signalai, bandoma ne vietoje kirsti geležinkelį, pėstieji kirsdami geležinkelį klausosi muzikos. Tokių akcijų tikslas – ne bausti eismo dalyvius, o draugiškai jiems priminti, kaip tinkamai elgtis šalia geležinkelio ar pervažose. 

Akcijos rengiamos pavojingiausiose geležinkelio pervažose, kuriose neseniai įvyko incidentai, ir ten, kur itin dideli transporto srautai. Šiose pervažose pastatyti ir specialūs puskryžiai, nuo kurių nuskenavus QR kodą galima pasižiūrėti trumpą filmuką apie užfiksuotas pavojingas situacijas geležinkelio pervažose. 

LTG Eismo saugos vadovas primena, kad itin svarbu išlaikyti budrumą kertant geležinkelį – stebėti šviesoforo signalus, sustoti šalia STOP ženklo ir tik tuomet saugiai automobiliu kirsti pervažą, susilaikyti nuo žinučių siuntimo, muzikos klausymo ar kitų dėmesį blaškančių veiksmų, kurie trukdytų pastebėti artėjantį traukinį. 

Pasak M. Čekanausko, siekiant, kad eismas geležinkeliuose būtų kuo įmanoma saugesnis, vykdomos ir infrastruktūros saugumo didinimo priemonės. Pavojingi ruožai aptveriami tvoromis, didinamas pervažų saugumas, įrengiami tuneliai ar viadukai pėstiesiems ir automobiliams kirsti geležinkelį. „LTG Infra“ siekdama dar saugesnio eismo vykdo inciatyvą Saugūs bėgiai ir tinklalapyje www.saugusbegiai.lt dalinasi saugaus elgesio geležinkelyje pagrindais. 

Lietuvos geležinkelio pervažose per metus fiksuojama virš 600 KET pažeidimų ir apie 10 eismo įvykių, iš kurių 2–3 baigiasi mirtimi ar sunkiais sužalojimais. 

Šiuo metu Lietuvos geležinkeliai statistiškai saugiausi regione. Vertinant viešai prieinamą informaciją apie žuvusių ir sunkiai sužalotų žmonių skaičių milijonui traukinio nuvažiuotų kilometrų, Lietuvos indeksas siekia 0,26, Estijos – 0,31, Lenkijos – 0,65, o Latvijos – 0,89.

Šiauliuose daugiau nei 128 namų gyventojai jaus mažesnes traukinių eismo pasekmes. Lietuvos viešosios geležinkelių infrastruktūros tinklą valdanti įmonė „LTG Infra“ Žaliūkių gatvėje įrengė triukšmą slopinančią sienutę. Pirmoji tokia sienutė Margių gatvėje įrengta dar praėjusių metų pabaigoje. 

„Triukšmo slopinimo sienutės yra efektyviausias sprendimas, kuris padeda gyventojams sukurti tylesnę aplinką ir užtikrinti saugesnę geležinkelių infrastruktūrą. Ypač, tai aktualu tose vietovėse, kur traukinių eismas yra intensyvus. Traukiniai yra žaliausia transporto rūšis, o krovinių ir keleivių vežimas geležinkeliais mažiausiai teršia aplinką. Skatindami aktyviau naudotis geležinkelių tinklu, skiriame dėmesį draugiškesnę aplinką kuriantiems ir saugumą didinantiems projektams“, – sako Karolis Sankovski, „LTG Infra“ generalinis direktorius. 

Šiauliuose, Žaliūkių gatvėje pastatyta 825 metrų ilgio sienutė, o Margių gatvėje – 840 metrų ilgio sienutė. Statinių aukštis svyruoja nuo 3,5 iki 8 metrų. Naujoji infrastruktūra tiesiogiai sumažina geležinkelio skleidžiamą garsą 128 gyvenamiesiems namams ir namų aplinkoms iki higienos normų nustatytų ribinių verčių. Vis tik akustinio komforto sąlygos yra pagerintos kur kas didesniam skaičiui gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų. Projekto Žaliūkių gatvėje rangos darbus atliko jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikianti įmonių grupė: „Tiltuva“, „Maniga“ ir „Viadukas“. 

Vietovės, kuriose įrengiamos triukšmą slopinančios sienelės, parinktos atsižvelgiant į periodiškai Lietuvoje vykdomus geležinkelio transporto triukšmo lygio stebėsenos rezultatus, ypatingą dėmesį kreipiant į didžiausią triukšmo lygį patiriančių gyventojų skaičių. Projektuojant sienutes buvo aktyviai bendradarbiaujame su savivaldybe, derinti architektūriniai ir projektiniai sprendimai, kad sienelės būtų ne tik pakankamai efektyvios, bet ir derėtų su supančia aplinka. 

Pasak Artūro Visocko, Šiaulių mero, dėl intensyvaus traukinių eismo ir su tuo susijusio triukšmo daliai miesto gyventojų kildavo nepatogumų, o dabar pastačius dvi apsaugines sienutes – problemą išsprendėme. 

„LTG Infra“ triukšmo mažinimo programoje numatyti 9 projektai – jau įrengtos triukšmo slopinimo sienutės Šiauliuose, Mažeikiuose, Lentvaryje, Radviliškyje, Kaišiadoryse. Darbai dar vyksta Klaipėdoje ir Kretingoje. Į Šiaulių dviejų sienučių statybas investuota daugiau nei 2,68 mln. eurų be PVM, o iš jų beveik 1,85 mln. eurų iš ES lėšų, o Šiaulių miesto savivaldybė prisidėjo 209 tūkst. eurų. Likusią sumą skyrė „LTG Infra“. Bendra triukšmo mažinimo programos vertė siekia 24 mln. eurų be PVM. 

Lietuvos viešosios geležinkelių infrastruktūros tinklą valdanti įmonė „LTG Infra“ aktyviai įgyvendina triukšmo mažinimo programą – Radviliškyje įrengtos aštuonios triukšmą slopinančios sienutės, kurios gyvenimo sąlygas pagerins daugiau nei 3 tūkst. Radviliškio gyventojų. 

„Radviliškio geležinkelio stotis yra didžiausia šalyje, o kasdien vien tik pravažiuojančių traukinių skaičius viršija 100. Draugiškiausios aplinkai transporto rūšies – geležinkelių – tinkle turi būti saugu, o šalia geležinkelio įsikūrę gyventojai turi jausti kuo mažesnes intensyvaus traukinių eismo pasekmes. Efektyviausias būdas to pasiekti – įrengti nuo triukšmo gyventojus saugančias sienutes“, – sako Karolis Sankovski, „LTG Infra“ generalinis direktorius. 

Anot K. Sankovski, didžiausią triukšmo slopinimo sienučių naudą tiesiogiai pajunta tiek šalia geležinkelio, tiek ir kiek toliau gyvenantys radviliškiečiai, tuo pačiu sukuriama ir socialinė–ekonominė nauda. Atlikti skaičiavimai rodo, kad į triukšmo slopinimo sienutes investuotas 1 euras sukuria 1,7 euro socio–ekonominės naudos. 

Per Radviliškį vedančio geležinkelio abiejose pusėse įrengtos beveik 3,7 kilometro bendro ilgio sienutės, kurios nuo triukšmo apsaugos senamiestį, miesto centrą, J. Basanavičiaus ir S. Daukanto gatvių gyventojus. Sienučių aukštis svyruoja nuo 4,5 iki 7 metrų. Įgyvendinant projektą, vienam gyvenamajam namui Basanavičiaus g. buvo pakeisti langai ir durys. Projekto rangos darbus atliko bendrovė „Gatas“. 

„Didžiuojamės, kad Radviliškis nuo seno vadinamas Lietuvos geležinkelio sostine. Vis tik kartu nuo geležinkelio sklindantis triukšmas gyventojams buvo labai didelė problema, kurią pagaliau bendromis pajėgomis su infrastruktūros valdytoju pavyko išspręsti“, – teigia Vytautas Simelis, Radviliškio rajono savivaldybės meras. 

Vietovės, kuriose įrengiamos triukšmą slopinančios sienelės, parinktos atsižvelgiant į periodiškai Lietuvoje vykdomus geležinkelio transporto triukšmo lygio stebėsenos rezultatus, ypatingą dėmesį kreipiant į didžiausią triukšmo lygį patiriančių gyventojų skaičių. Projektuojant sieneles buvo tartasi su savivaldybe, derinti architektūriniai ir projektiniai sprendimai, kad sienelės būtų ne tik pakankamai efektyvios, bet ir derėtų su aplinka. 

„LTG Infra“ triukšmo mažinimo programoje numatyti 9 projektai – jau įrengtos triukšmo slopinimo sienutės Šiauliuose, Mažeikiuose, Lentvaryje, Radviliškyje, Kaišiadoryse, o darbai dar vyksta Klaipėdoje ir Kretingoje. Į Radviliškio sienučių statybas investuota daugiau nei 5,89 mln. eurų be PVM, o iš jų beveik 4,93 mln. eurų ES lėšos. Prie projekto Radviliškio rajono savivaldybė prisidėjo 332 tūkst. eurų be PVM, o likusią sumą 632 tūkst. eurų skyrė „LTG Infra“. Bendra triukšmo mažinimo programos vertė siekia 24 mln. eurų be PVM. 

Balandžio 14 dieną „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės darbuotojai kartu su Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnais surengė saugos eismo akciją 24–iose Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Marijampolės, Kaišiadorių, Kėdainių, Kretingos, Radviliškio ir Trakų savivaldybių geležinkelio pervažose. 

Akcijos metu vairuotojai ir pėstieji buvo skatinami laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, taip pat jiems buvo priminta, kaip reikia saugiai kirsti geležinkelio pervažas. Dažniausi pastebėti pažeidimai – pervažose nepaisomi kelio ženklai arba šviesoforo signalai, bandoma ne vietoje kirsti geležinkelį. 

Tokių akcijų tikslas – ne bausti eismo dalyvius, o draugiškai jiems priminti, kaip tinkamai elgtis šalia geležinkelio ar pervažose. 

Artimiausia saugaus eismo pervažose akcija vyks birželio 9 dieną, kuomet Europa mini saugaus eismo pervažose savaitę. Akcijos rengiamos pavojingiausiose geležinkelio pervažose, kuriose neseniai įvyko incidentai, ir ten, kur itin dideli transporto srautai. 

Lietuvos geležinkelio pervažose per metus fiksuojama virš 600 Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų ir apie 10 eismo įvykių, iš kurių 2-3 baigiasi mirtimi ar sunkiais sužalojimais. Balandžio 6-ąją Lietuvoje minima Saugaus eismo diena, todėl Lietuvos viešosios geležinkelių infrastruktūros tinklą valdanti įmonė „LTG Infra“ dalinasi patarimais, kaip saugiai elgtis geležinkelio pervažose. 

„Geležinkelis – viena saugiausių transporto priemonių, o kelionė aplinkai draugiškiausia transporto priemone – traukiniu – yra 45 kartus saugesnė nei keliais. Nelaimingų atsitikimų nutinka itin mažai ir praktiškai visi eismo įvykiai geležinkelio teritorijoje įvyksta dėl žmonių neatsargaus ar neapdairaus elgesio. Mūsų tikslą – nulis žuvusių geležinkelyje galime pasiekti, jei patys gyventojai bus itin budrūs ir atsakingai elgsis šalia geležinkelio ar pervažose“, – sako Martynas Čekanauskas, LTG Eismo saugos vadovas. 

Traukinys visada yra platesnis nei yra bėgiai, todėl būnant arčiau kaip 2,5 m nuo bėgių gali būti mirtinai sužalotas. Stovintys vagonai atrodo saugūs tik iš pirmo žvilgsnio. Jie gali pajudėti bet kurią sekundę, todėl turėtų būti apeinami ne mažesniu kaip 5 m atstumu. 

Traukinio svoris gali siekti virš 6 tūkst. tonų (palyginimui automobilio vidutinis svoris apie 2 tonas), o sustojimo kelias iki 1 km arba beveik 9-ios futbolo aikštės. Todėl išgelbėti ne vieną gyvybę gali visame pasaulyje geležinkelio kirtimą vienijanti bendra taisyklė: sustok, apsižvalgyk, klausyk. 

Ekspertas atkreipia dėmesį, kad net 7 iš 10 incidentų, kai sunkiai sužalojami ar traumuojami žmonės, įvyksta, kuomet geležinkelis kertamas ne tam skirtose vietose. 

Dar viena svarbi taisyklė – visada duoti kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei. Būtina sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą. Jeigu jų nėra – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Pasak M. Čekanausko, vienas raudonas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą per geležinkelio pervažą, o baltas mirksintis signalas leidžia važiuoti įsitikinus, kad prie geležinkelio pervažos nevažiuoja traukinys. 

LTG Eismo saugos vadovas primena, kad itin svarbu išlaikyti budrumą kertant geležinkelį – susilaikyti nuo žinučių siuntimo, muzikos klausymo ar kitų dėmesį blaškančių veiksmų, kurie trukdytų pastebėti artėjantį traukinį. Be to, ypač pavojingi yra prasilenkiantys traukiniai. Praleidus vieną traukinį, kitu keliu gali važiuoti kitas, kurio nebuvo nei matyti, nei girdėti. 

Geležinkelio pervažose griežtai draudžiama apvažiuoti kitas transporto priemones, įvažiuoti ar įeiti į geležinkelio pervažą, apvažiuoti užtvarą, kai užtvaras nuleistas arba pradeda leistis, važiuoti į geležinkelio pervažą, jeigu už jos yra kliūtis, kuri verstų sustoti geležinkelio pervažoje. 

Jei priverstinai teko sustoti geležinkelio pervažoje, ant bėgių, privalote nedelsiant išlaipinti keleivius ir imtis visų veiksmų transporto priemonei iš geležinkelio pervažos patraukti. Jei to padaryti nepavyksta – duoti signalą artėjančios bėginės transporto priemonės mašinistui. Pavyzdžiui, sukti ranką ratu su ryškiaspalviu gerai matomu daiktu. 

Jei įvažiavus į geležinkelio pervažą nusileido užtvarų užkardai, esant pavojui ir neturint galimybės apvažiuoti užkardų, juos reikia išlaužti. 

Dažniausi pažeidimai – pervažose nepaisomi kelio ženklai arba šviesoforo signalai. Žmonės kirsdami geležinkelį klausosi muzikos ir negirdi atvažiuojančio traukinio, bando prašokti prieš traukinį, važiuoja per pervažą, kai tai draudžiama daryti. „LTG Infra“ siekdama dar saugesnio eismo vykdo inciatyvą Saugūs bėgiai ir tinklalapyje www.saugusbegiai.lt dalinasi saugaus elgesio prie geležinkelio pagrindais. 

Pasak M. Čekanausko, siekiant, kad eismas geležinkeliuose būtų kuo įmanoma saugesnis, vykdomos ir infrastruktūros saugumo didinimo priemonės. Pavojingi ruožai aptveriami tvoromis, didinamas pervažų saugumas, įrengiami tuneliai ar viadukai pėstiesiems ir automobiliams kirsti geležinkelį. 

Šiuo metu Lietuvos geležinkeliai statistiškai saugiausi regione. Vertinant viešai prieinamą informaciją apie žuvusių ir sunkiai sužalotų žmonių skaičių milijonui traukinio nuvažiuotų kilometrų, Lietuvos indeksas siekia 0,26, Estijos – 0,31, Lenkijos – 0,65, o Latvijos – 0,89. 

Lietuvos viešosios geležinkelių infrastruktūros tinklą valdanti įmonė „LTG Infra“ iki 2023 metų pabaigos planuoja modernizuoti 23 pervažas. Įmonė paskelbė tarptautinį atvirą 9 pervažų modernizavimo pirkimo konkursą. Dar 14 pervažų atnaujinimo viešąjį konkursą planuojama paskelbti šių metų kovo mėnesį.  

„Geležinkelis ne tik mažiausiai aplinką teršianti transporto rūšis, tačiau išsiskiria ir saugumu, nes nelaimingų atsitikimų nutinka itin mažai. Nuosekliai siekiame įgyvendinti ambicingą tikslą sumažinti žūčių geležinkelyje skaičių iki nulio, todėl imamės kompleksinių edukacinių ir infrastruktūros tobulinimo priemonių. Be to, toks projektas, kurį įgyvendinant bus įdiegtos papildomos saugumo priemonės ne tik užtikrins saugų traukinių, automobilių ir pėsčiųjų eismą geležinkelio pervažose, tačiau ir pagerins socialinę gyventojų aplinką”, – sako Karolis Sankovski, „LTG Infra“ generalinis direktorius. 

„LTG Infra“ atlikusi visų geležinkelio tinklo viešo naudojimo 526 pervažų multikriterinę analizę atrinko modernizuoti 23 svarbiausias pervažas, kurios patenka į IXB (Vilnius – Klaipėda) ir IXD (Kaišiadorys – Kybartai) geležinkelių transporto koridorius bei kitus svarbius magistralinius ir regioninius koridorius. 

Pirmame pervažų saugumo didinimo programos etape bus modernizuojamos 9 prioritetinės pervažos tarptautiniame geležinkelių transporto koridoriuje Vilnius-Klaipėda. 

Geležinkelio pervažose bus įrengtos tarptautinės geležinkelių sąjungos standarte UIC 762 numatytos techninės priemonės, kurios sudarys galimybes prioritetinėse pervažose reikšmingai padidinti traukinių, automobilių ir pėsčiųjų eismo saugą. 

Tarptautinio atviro viešojo pirkimo konkurso nugalėtojas turės atnaujinti pervažų signalizacijos įrangą, trejose pervažose įrengti pėsčiųjų tako signalizacijos sistemą. Taip pat bus įrengiami viso automobilio kelio važiuojamosios dalies atitvėrimo užtvarai, įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros, o vienoje pervažoje bus įdiegta ir kliūties pervažoje aptikimo sistema. 

9 pervažų modernizaciją numatoma finansuoti iš ES fondų lėšų, o 14 pervažų atnaujinimo projektą „LTG Infra“ įgyvendins nuosavomis lėšomis. 

Lietuvos viešosios geležinkelių infrastruktūros tinklą valdanti įmonė „LTG Infra“ Mažeikiuose įrengė triukšmą slopinančią sienelę, kuri gyvenimo kokybę pagerins daugiau nei 50 gyvenamųjų namų. Projekto vertė siekia 2,54 mln. eurų. 

„Mūsų tikslas, kad geležinkelių infrastruktūra būtų saugi ir funkcionali, o šalia geležinkelio įsikūrę gyventojai jaustų kuo mažesnes traukinių eismo pasekmes. Vienas iš efektyvių sprendimų šalia geležinkelio pastatyti triukšmą slopinančias sieneles, kurios sukuria tylesnę aplinką gyventojams ir užtikrina saugesnę geležinkelių infrastruktūrą miestuose“, – sako Karolis Sankovski, „LTG Infra“ generalinis direktorius. 

Centrinėje Mažeikių dalyje ties Stoties, Židikų, Sandėlių ir Geležinkelio gatvėmis pastatyta 2345 metrų ilgio sienelė, o jos aukštis svyruoja nuo 3,5 iki 4,5 metrų. Taip pat įrengtas 330 metrų ilgio ir 2,5 metro aukščio triukšmą slopinantis pylimas. Naujoji infrastruktūra sumažina geležinkelio eismo skleidžiamą triukšmą 52 gyvenamiesiems namams ir namų aplinkoms iki higienos normų nustatytų ribinių verčių. Akustinio komforto sąlygos yra pagerintos kur kas didesniam skaičiui gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų. Projekto rangos darbus atliko bendrovė „Leonhard Weiss Lietuva“. 

„Bendradarbiaudami su „LTG Infra“ pagerinome miestiečių gyvenančių šalia geležinkelio gyvenimo kokybę. Traukinių eismas dėl keliamo triukšmo daliai gyventojų kėlė nepatogumų, o efektyvus sprendimas užtikrinti daugiau komforto yra triukšmą slopinanti sienelė, prie kurios statybų finansiškai prisidėjo ir savivaldybė“, – teigia Vidmantas Macevičius, Mažeikių rajono savivaldybės meras. 

Vietovės, kuriose įrengiamos triukšmą slopinančios sienelės, parinktos atsižvelgiant į periodiškai Lietuvoje vykdomus geležinkelio transporto triukšmo lygio stebėsenos rezultatus, ypatingą dėmesį kreipiant į didžiausią triukšmo lygį patiriančių gyventojų skaičių. Projektuojant sieneles buvo tartasi su kiekviena savivaldybe atskirai, derinti architektūriniai ir projektiniai sprendimai, kad sienelės būtų ne tik pakankamai efektyvios, bet ir derėtų su aplinka. 

„LTG Infra“ triukšmo mažinimo priemonių įrengimo programoje numatyti 9 projektai – po dvi triukšmą slopinančias sieneles Šiauliuose ir Klaipėdoje, po vieną – Kretingoje, Mažeikiuose, Lentvaryje, Kaišiadoryse ir Radviliškyje. Į Mažeikių sienelės statybas investuota daugiau nei 2,54 mln. eurų, o iš jų beveik 2,1 mln. eurų skirta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų,  savivaldybė prisidėjo daugiau kaip 217 tūkst. eurų. Likusią sumą skyrė „LTG Infra“. Bendra programos vertė siekia daugiau nei 24 mln. eurų be PVM. 

Lietuvos viešosios geležinkelių infrastruktūros tinklą valdanti įmonė „LTG Infra“ aktyviai įgyvendina triukšmo mažinimo programą – Šiauliuose, Margių gatvėje įrengta triukšmą slopinanti sienutė. Antroji tokio tipo sienutė, kuri pagerins gyvenimo sąlygas dar didesniam skaičiui šiauliečių, artimiausiu metu turėtų būti baigta ir Žaliūkių gatvėje. 

„Mūsų tikslas, kad geležinkelių infrastruktūra būtų saugi ir funkcionali, o gyventojai, kurie įsikūrę šalia geležinkelio, kuo mažiau jaustų intensyvaus traukinių eismo pasekmes. Bene efektyviausias sprendimas – triukšmo mažinimo sienutės, kurios sukuria tylesnę aplinką ir užtikrina saugesnę geležinkelių infrastruktūrą miestuose. Šiauliuose prie sienučių projektų, kurie didžiąja dalimi finansuojami iš Europos Sąjungos lėšų, papildomomis lėšomis prisidėjo tiek „LTG Infra“, tiek ir miesto savivaldybė. Toks bendradarbiavimo modelis leidžia greičiau ir didesne apimtimi kurti saugesnę aplinką gyventojams“, – sako Karolis Sankovski, „LTG Infra“ generalinis direktorius. 

Nuo gruodžio 1 d. eismas jau vyksta per Lentvario tunelį po geležinkelio pervaža. Šiuo tuneliu gali naudotis ne tik vairuotojai, bet ir pėstieji – jiems tunelyje įrengta nuo automobilių eismo visiškai atskirta pėsčiųjų zona. Visą projektą numatyta pabaigti 2022 m. pavasarį, kai bus baigti su šio projekto infrastruktūros tvarkymu susiję darbai – tvoros įrengimas, apdaila ir kita. 

„Lentvaryje įrengtas modernus transporto mazgas, puikiai suderinantis traukinių, automobilių ir pėsčiųjų eismą. Pagaliau išspręsta daugelį metų trukusi problema, apsunkinusi geležinkelio linijos kirtimą, – iki šiol geležinkelis dalino miestą į dvi dalis. Atlikti darbai sudarys sąlygas sklandžiam, darniam ir saugiam eismui, taigi investicijos į šią infrastruktūrą tikrai prasmingos“, – sako susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas. 

Vykdant projektą Lentvaryje, naujai rengiamos Dzūkų gatvės tęsinyje, ties požemine geležinkelio perėja, įrengta autobusų sustojimo aikštelė bei automobilių stovėjimo aikštelė, skirta tiek automobiliams, tiek autobusams, todėl norintiems keliauti traukiniais sudaryta galimybė Lentvario geležinkelio stotį pasiekti ne tik viešuoju transportu, bet ir savo automobiliais. 

Šis projektas unikalus dėl rangovo taikytos technologijos – pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse tunelis buvo stumiamas po geležinkelio bėgiais, nenutraukiant traukinių eismo. Geležinkelio keliai buvo „pakabinti“ ant laikinų plieninių konstrukcijų, kurios rėmėsi į laikinus mikropolių tipo pamatus. Reikiamame gylyje įrengtoje statybvietėje buvo išbetonuoti tunelio segmentai, kurie domkratais buvo stumiami išilgai tunelio ašies, tuo pat metu iš tunelio vidaus kasant ir išvežant gruntą.  Automobiliams  ir pėstiesiems skirtas tunelis yra 64 m ilgio, 15,4 m pločio, sveria 6720 tonų. 

Pasak, VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus Remigijaus Lipkevičiaus, per ne visus metus pastačius šį tunelį išspręsta dešimtmečiais trukusi Lentvario miesto padalinimo problema. Dabar eismo dalyviai galės saugiai keliauti iš vienos miesto pusės į kitą ir dėl intensyvaus traukinių eismo nebegaiš laiko prie pervažos. „Pabrėžtina, kad tai jau kelintas VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos projektas, įgyvendintas su partneriais, kai ilgus metus miestai dalinti į kelias dalis yra sujungiami. Kartu su partneriais vietos savivaldybėmis ir „LTG Infra“ sutvarkius infrastruktūrą sujungta Plungė, Mažeikiai, o dabar ir Lentvaris. Tikiuosi, kad šis unikalus inžinerinis statinys iš esmės prisidės prie visuomenės gerovės ir patogumo“, – sako R. Lipkevičius. 

„Naujoji dviejų lygių pervaža Lentvaryje užtikrina itin saugias ir patogias sąlygas kirsti geležinkelį automobiliams, dviratininkams, pėstiesiems, o taip pat leidžia padidinti specialiuosius poreikius turinčių žmonių mobilumą. Šiuolaikiška pervaža atveria galimybes organizuoti traukinių eismą per miestą, užtikrinant kuo mažiausią triukšmo lygį. Be to, šių metų rugsėjį „LTG Infra“ baigė dar vieną projektą – Lentvaryje įrengta triukšmo slopinimo sienutė, kuri pagerina šalia geležinkelių gyvenančių žmonių gyvenimo kokybę“, – sako Karolis Sankovski, „LTG Infra“ generalinis direktorius. 

„Ne paslaptis, kad Lentvario geležinkelio pervaža trikdydavo ir ženkliai koreguodavo vietinių gyventojų, svečių darbotvarkes ir gyvenimus. Įrengtas tunelis ne tik jau išsprendė dešimtmečių susisiekimo problemą, bet ir sunormalizavo lentvariečių gyvenimo ritmą – pagaliau miestas tapo vientisu, nebedalomu. Savo ruožtu dėkoju partneriams, rangovams už operatyvų ir sklandų darbą. Man, kaip lentvariečiui, taip pat ir visos mūsų savivaldybės gyventojams šiandienos įvykis – didžiausia ir svarbiausia 2021-ųjų metų dovana! “, – sako Trakų rajono meras Andrius Šatevičius. 

Lentvario geležinkelio pervažos rekonstrukcijos ir tunelio valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4707 Grigiškės–Lentvaris–Dobrovolė 4,95 km naujos statybos projektas buvo pradėtas įgyvendinti pagal VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos, Trakų rajono savivaldybės ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ partnerystės sutartį, pasirašytą 2020 m. rugpjūčio mėn. Sutarties vertė – 20,7 mln. eurų su PVM. Projektas finansuojamas Kelių priežiūros ir plėtros programos ir Europos Sąjungos investicijų lėšomis. 

Spalio mėnesį LTG darbuotojai kartu su Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnais vykdė saugos akcijas Kretingos, Radviliškio ir  Vilniaus rajonų savivaldybių geležinkelio pervažose. 

Saugos akcijų metu vairuotojai ir pėstieji skatinami laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir jiems primenama, kaip reikia saugiai kirsti geležinkelio pervažas, ypač atėjus metų laikui, kuomet prastėja oro sąlygos ir pradeda anksčiau temti. Akcijos metu dalijama informacinė medžiaga, šviesą atspindinčios liemenės dviratininkams, atšvaitai pėstiesiems. 

Dažniausi pastebėti pažeidimai  –  pervažose  nepaisomi kelio ženklai arba šviesoforo signalai. 

Saugaus eismo pervažose akcijos rengiamos kiekvieną mėnesį pavojingiausiose geležinkelio pervažose, kur neseniai įvyko incidentai, ir ten, kur itin dideli transporto priemonių srautai. Lapkritį tokias akcijas planuojami surengti Kėdainių, Šiaulių, Šilutės ir Kuršėnų rajonų savivaldybėse. 

Lietuvos geležinkelių tinklą valdanti įmonė „LTG Infra“ aktyviai įgyvendina triukšmo mažinimo programą – Lentvaryje baigti triukšmą slopinančių sienučių statybos darbai. Bendra triukšmo mažinimo programos vertė siekia 24 mln. eurų, o projektui Lentvaryje skirta 1,4 mln. eurų. 

„Viena iš mūsų prioritetinių veiklos sričių yra diegti triukšmo mažinimo priemones, kuriomis siekiame pagerinti šalia geležinkelių gyvenančių žmonių gyvenimo kokybę. Lentvaryje dėl intensyvaus traukinių eismo ir pakankamai tankiai aplink geležinkelio stotį esančių gyvenamųjų namų įrengėme triukšmo slopinimo sienutes. Tokie statiniai ne tik sukuria tylesnę aplinką, tačiau kartu ir padeda kurti saugesnę geležinkelių infrastruktūrą miestuose“, – sako Karolis Sankovski, „LTG Infra“ generalinis direktorius. 

Lentvaryje pastatyta 1194 metrų ilgio ir 4–7 metrų aukščio ilgaamžė, estetiška ir itin efektyviai triukšmą slopinanti sienutė. Naujoji infrastruktūra sumažina geležinkelio skleidžiamą garsą 53 gyvenamiesiems namams ir namų aplinkoms iki higienos normų nustatytų ribinių verčių. Taip pat akustinio komforto sąlygos yra pagerintos kur kas didesniam skaičiui gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų. Projekto rangos darbus atliko bendrovė „Gatas“. 

„Džiaugiamės, kad „LTG Infra“ įsiklausė į Lentvario gyventojų keliamas problemas ir ėmėsi jas spręsti. Intensyvus traukinių eismas ir su tuo susijęs triukšmo lygis gyventojams keldavo nepatogumų, o pastatyta triukšmo mažinimo sienelė, tapusi savotišku skydu nuo geležinkelio sklindančių garsų, jau sulaukė ir teigiamų įvertinimų tarp Lentvario gyventojų“, – teigia Erlandas Jakubonis, Lentvario bendruomenės atstovas. 

1. Sankovski primena, kad be jau pastatytos triukšmą slopinančios sienutės Lentvario gyventojų laukia ir daugiau teigiamų pokyčių – šiemet turėtų būti baigta ir vienos intensyviausių Lentvario geležinkelio pervažos rekonstrukcija. Naujoji dviejų lygių Lentvario pervaža užtikrins saugiausias sąlygas kirsti geležinkelį automobiliams, dviratininkams, pėstiesiems, o taip pat padidins specialiuosius poreikius turinčių žmonių mobilumą. Šį projektą bendrai įgyvendina VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija, „LTG Infra“ ir Trakų rajono savivaldybė. Darbų vertė – 20,7 mln. eurų.

„LTG Infra“ triukšmo mažinimo programoje numatyta įgyvendinti dar 8 projektus – po dvi triukšmą sugeriančias sienutes bus pastatyta Šiaulių ir Klaipėdos miestuose, o po vieną Kretingos, Mažeikių, Kaišiadorių ir Radviliškio geležinkelių stotyse. „Per šiuos metus planuojama įgyvendinti iki 70 proc. visų programoje numatytų rangos darbų. Finansavimas programai skiriamas didžiąja dalimi iš Europos Sąjungos lėšų, likusi dalis iš „LTG Infra“ ir kai kuriuose miestuose iš savivaldybių biudžetų. Toks bendradarbiavimo modelis, kuomet įsitraukia visos suinteresuotos pusės, leidžia greičiau ir didesne apimtimi kurti saugesnę aplinką gyventojams, kurie įsikūrę šalia geležinkelio“, – sako „LTG Infra“ generalinis direktorius. 

Kasmet Lietuvos geležinkelio pervažose įvyksta apie 10 eismo įvykių, iš kurių 2-3 baigiasi mirtimi ar sunkiais sužalojimais, taip pat užfiksuojama virš 2000 Kelių eismo taisyklių pažeidimų, susijusių su netinkamais pervažų naudotojų veiksmais kertant pervažas. Nors, lyginant su kaimyninėmis valstybėmis, mūsų geležinkeliai yra saugiausi, šiais metais bendrovė „LTG Infra“ pradėjo ir specialią edukacinę kampaniją „Saugūs bėgiai“. 

„Praktiškai visi eismo įvykiai geležinkelio teritorijoje įvyksta dėl žmonių neatsargumo ar neapdairaus elgesio. Eidami bėgiais klausosi muzikos ir negirdi atvažiuojančio traukinio, bando prašokti prieš traukinį, važiuoja per perėją kai tai draudžiama daryti. Todėl siekdami dar saugesnio eismo vykdome švietėjiškas akcijas, aiškiname visų amžiaus grupių žmonėms apie saugaus elgesio prie geležinkelio pagrindus, taip pat didiname infrastruktūros saugumą“, – pasakoja „LTG Infra“  generalinis direktorius Karolis Sankovski. 

Šiandien minima 13-oji tarptautinė saugaus elgesio geležinkelio pervažose diena, per kurią  LTG grupės darbuotojai kartu su policijos pareigūnais rengs akcijas pavojingiausiose šalies pervažose, kurių metu vairuotojams ir pėstiesiems primins apie saugaus eismo geležinkelio pervažose pagrindus, taip pat miestuose ir kitose matomose vietose bus iškabinti akcijos „Saugūs bėgiai“ plakatai. 

Su saugaus elgesio geležinkelyje pagrindais, saugos situacija Lietuvoje galima susipažinti ir specialiai sukurtame interneto puslapyje saugusbegiai.lt. 

Kaip pasakoja LTG Eismo saugos vadovas Martynas Čekanauskas, šiuo metu Lietuvos geležinkeliai statistiškai saugiausi regione. Vertinant viešai prieinamą informaciją apie žuvusių ir sunkiai sužalotų žmonių skaičių milijonui traukinio nuvažiuotų kilometrų, Lietuvos indeksas siekia 0,26, Estijos – 0,31, Lenkijos – 0,65, o Latvijos – 0,89. 

„Tačiau mūsų tikslas – nulis žuvusių geležinkelyje. Veikla, kuria siekiama mokyti žmones saugiai elgtis geležinkeliuose vyksta visus metus – kiekvieną mėnesį kartu su policija organizuojamos akcijos pervažose bei neteisėtose geležinkelio kirtimo vietose, parengta metodinė medžiaga mokykloms, vairuotojų ir traukinio mašinistų rengimo centrams, stipriname bendradarbiavimą su savivaldybėmis ir vietinėmis bendruomenėmis bei vykdome kitas inovatyvias saugos priemones“, – tvirtina M. Čekanauskas. 

Siekiant, kad eismas geležinkeliuose būtų kuo įmanoma saugesnis, vykdomos ne tik švietėjiškos, bet ir infrastruktūros saugumo didinimo priemonės. Pavojingi ruožai aptveriami tvoromis, didinamas pervažų saugumas, įrengiami tuneliai ar viadukai pėstiesiems ir automobiliams kirsti geležinkelį. 

2019 metais Lietuvos geležinkelių tinklą valdanti bendrovė „LTG Infra“ inicijavo geležinkelių modernizavimo programą „Geležinkelio pervažų saugumo didinimas“. Reitinguojant pervažas pagal eilę rizikingumą nusakančių parametrų buvo atrinktos 24 pervažos, kurias iki 2022 metų bus planuojama modernizuoti diegiant papildomas pėsčiųjų ir traukinių eismo saugumo priemones – vaizdo stebėjimo sistemas ir signalizacijos įrenginius, įrengiant ar rekonstruojant pėsčiųjų takus. 

Šiemet ne mažiau svarbūs darbai bus vykdomi pagal priemonę „Vieno lygio eismo sankirtų eliminavimas”, pagal kurią 2023 metais bus rekonstruotos dvi pervažos: geležinkelio ruože Lentvaris-Vievis ties susikirtimu su 108 regioniniu automobilių keliu esančioje pervažoje įrengtas tunelis, o pervažoje esančioje geležinkelio ruože Kyviškės-Valčiūnai ties susikirtimu su A15 magistraliniu keliu (Liepkalnio g.) pastatytas viadukas. 

Vien šiemet į pervažų saugumo didinimo projektus ketinama investuoti 7,88 mln. eurų, o bendrą darbų sąmata sieks beveik 19 mln. eurų. 

Balandžio 20 dieną LTG darbuotojai kartu su Lietuvos kelių policijos tarnybos ir Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnais vykdė saugos akcijas Vilniaus ir Kazlų Rūdos savivaldybių geležinkelio pervažose. 

Akcijos metu vairuotojai ir pėstieji buvo skatinami laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir jiems buvo priminta, kaip reikia saugiai kirsti geležinkelio pervažas. Dažniausi pastebėtas pažeidimas  –  pervažose  nepaisomi kelio ženklai arba šviesoforo signalai. 

Saugaus eismo pervažose akcijos bus rengiamos kiekvieną mėnesį Marijampolėje, Klaipėdoje, Radviliškyje ir kitų savivaldybių teritorijose. Akcijos rengiamos pavojingiausiose geležinkelio pervažose, kur neseniai įvyko incidentai, ir ten, kur itin dideli transporto priemonių srautai. 

AB „LTG Infra“ ir UAB Geležinkelio tiesimo centras pasirašė sutartį pagal kurią bus statomos triukšmą slopinančios sienelės Klaipėdos Bomelio Vitės, Geležinkelio stoties ir Parko kvartaluose. Ši sutartis – tai paskutinė 7 miestus apimančios programos „Triukšmo mažinimo priemonių geležinkeliuose įrengimas“ dalis. 

„Šios sutarties pasirašymas tik dar kartą parodo, jog gebame tartis ir susitarti, pasiekti visiems naudingą kompromisą. Dabar pilna apimtimi tęsime programą, kuri leis ramiau gyventi ir dirbti tūkstančiams žmonių šalia geležinkelio“, – sako „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovski. 

Triukšmą slopinančių sienelių projektas Klaipėdos gyventojų, asociacijos „Vitės bendruomenė“ ir savivaldybės prašymu buvo kelis kartus koreguotas ir keistas, tai bene daugiausiai dėmesio Lietuvoje dėl triukšmo sulaukęs geležinkelio ruožas. 

Ilgaamžės, estetiškos ir maksimalaus efektyvumo triukšmą slopinančios sienelės Klaipėdos Bomelio Vitės, Geležinkelio stoties ir Parko kvartaluose pirmu projekto įgyvendinimo etapu sieks daugiau kaip 2 km ilgio, bus iki 6,5 metrų aukščio ir pagerins akustines gyvenimo sąlygas beveik 4,5 tūkst. gyventojų. 

Projekto vertė siekia beveik 4 mln. eurų be PVM, projektas bus finansuojamas ES struktūrinių fondų, AB „LTG Infra“ bei Klaipėdos miesto savivaldybės lėšomis. Numatoma, kad šio projekto įgyvendinimas truks iki metų. 

Sutartis dėl triukšmą slopinančių sienelių Klaipėdoje – dalis visą Lietuvą apimančios programos „Triukšmo mažinimo priemonių geležinkeliuose įrengimas“, kurios metu septyniuose Lietuvos miestuose bus įrengiamos geležinkelio triukšmą slopinančios priemonės – triukšmo slopinimo sienelės su apželdinimu, pylimai, langų ir durų keitimas. 

Visus triukšmo slopinimo programos projektus numatoma įgyvendinti iki kitų metų pradžios. 

Siekdama Lietuvos geležinkelių tinklą padaryti dar saugesniu, „LTG Infra“ ėmėsi 26 geležinkelio pervažų modernizavimo bei rekonstrukcijos į dviejų lygių pervažas projektus. Vien šiemet į pervažų saugumo didinimo projektus ketinama investuoti 7,88 mln. eurų. 

„Geležinkelių eismas pasaulyje pripažįstamas ne tik kaip itin ekologiškas, bet ir kaip viena saugiausių transporto rūšių, nes nelaimingų atsitikimų čia nutinka itin mažai. Tačiau visada siekiame ir norime daugiau ir geriau, tad esame nusimatę nuolat investuoti į geležinkelių transporto saugumo priemones, kad nelaimingų nutikimų būtų dar mažiau, o prevencinės priemonės būtų dar patikimesnės“, – sako „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovski. 

2019 metais Lietuvos geležinkelių tinklą valdanti bendrovė „LTG Infra“ inicijavo geležinkelių modernizavimo programą „Geležinkelio pervažų saugumo didinimas“. Reitinguojant pervažas pagal eilę rizikingumą nusakančių parametrų buvo atrinktos 24 pervažos, kurios iki 2022 metų bus modernizuojamos diegiant papildomas pėsčiųjų ir traukinių eismo saugumo priemones – vaizdo stebėjimo sistemas ir signalizacijos įrenginius, įrengiant ar rekonstruojant pėsčiųjų takus. 

10 atrinktų pervažų įrengtos tarptautiniame geležinkelių transporto koridoriuje Vilnius-Klaipėda. Jų modernizavimas planuotas iš dalies finansuoti 2014-2020 m. etapo ES lėšomis. tačiau dėl pasaulį sukausčiusios pandemijos pasekmių projektą numatoma finansuoti iš 2021-2027 m. etapo ES lėšų. Siekiant neatidėlioti saugumo didinimo darbų, „LTG Infra“ savo lėšomis jau pradėjo šių pervažų modernizavimo darbus. 

Šiuo metu pasirašyta sutartis ir pradėti vykdyti darbai dėl 1-osios pervažos, o dėl likusiųjų devynių pervažų sutartys bus pasirašytos iki 2021 metų gegužės. 10 pervažų modernizavimo vertė sieks 4,2 mln. eurų. 

Dar 14 pervažų savo lėšomis „LTG Infra“ iki 2023 metų modernizuos kituose geležinkelio ruožuose. Šio projekto vertė 4.85 mln. eurai 

2021 m. į šių 24-ių pervažų modernizavimą planuojama investuoti virš 4.38 mln. eurų. 

Šiemet ne mažiau svarbūs darbai bus vykdomi pagal priemonę „Vieno lygio eismo sankirtų eliminavimas”, pagal kurią 2023 metais bus rekonstruotos dvi pervažos: geležinkelio ruože Lentvaris-Vievis ties susikirtimu su 108 regioniniu automobilių keliu esančioje pervažoje įrengtas tunelis bei pastatytas viadukas pervažoje esančioje geležinkelio ruože Kyviškės-Valčiūnai ties susikirtimu su A15 magistraliniu keliu (Liepkalnio g.). Vykdant pervažų rekonstrukcijos darbus taip pat bus sutvarkytos naujų statinių prieigos bei atnaujintos susijusios sistemos. 

Efektyviam šio projekto įgyvendinimui „LTG Infra“ pasirašė trišalius susitarimus su Elektrėnų ir Vilniaus savivaldybių administracijomis bei Lietuvos Automobilių kelių direkcija. Bendra projektų vertė – 11 mln. eurų, jis dalinai bus finansuojamas iš ES struktūrinių fondų. Šiemet į šį projektą planuojama investuoti iki 3 mln. eurų. 

Taip pat „LTG Infra“ prisideda prie trečiųjų šalių organizuojamų projektų. Pavyzdžiui, šiemet bendrovė skirs 260 tūkst. eurų pertvarkyti geležinkelio eismo valdymo ir kontrolės sistemą „DaVinci“ Lentvaryje, kur vietoje vieno lygio geležinkelio pervažos bus įrengiamas tunelis. 

AB „LTG Infra“, įgyvendindama programą „Triukšmą mažinančių priemonių įrengimas geležinkeliuose“, šiemet net septynių miestų triukšmingiausiose vietose, pastatys naujas triukšmą slopinančias sieneles. Bendra triukšmo mažinimo programos vertė – 24 mln. eurų, iš kurių net 85 proc. bus finansuojami ES struktūrinių fondų lėšomis. Likusius 15 proc. finansuos AB „LTG Infra“ bei savivaldybės. 

„Galime pasidžiaugti, kad patirtis organizuojant tokio tipo darbus duoda vaisių. Dėka geranoriško daugumos savivaldybių bendradarbiavimo bei finansinio prisidėjimo galėsime pastatyti daugiau triukšmą mažinančių sienelių nei būtume pastatę be savivaldybių prisidėjimo“, – sako „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovski. 

Triukšmą slopinančias sieneles bei kitas triukšmą mažinančias priemones ketinama pastatyti Kaišiadoryse, Lentvaryje, Radviliškyje, Šiauliuose (Žaliūkių g. ir Margių g. aplinkoje), Mažeikiuose, Kretingoje, Klaipėdoje (Vitės – stoties ir Girulių kvartaluose). 

Vietovės, kuriose bus įrengtos triukšmą slopinančios sienelės, parinktos atsižvelgiant į periodiškai Lietuvoje vykdomus geležinkelio transporto triukšmo lygio stebėsenos rezultatus, ypatingą dėmesį kreipiant į didžiausią triukšmo lygį patiriančių gyventojų skaičių. 

Projektuojant sieneles buvo tartasi su kiekviena savivaldybe atskirai, derinti architektūriniai ir projektiniai sprendimai, kad sienelės būtų ne tik pakankamai efektyvios, bet ir derėtų su aplinka. 

„Rūpintis gyventojų sveikata yra ne tik mūsų, bet ir savivaldybių pareiga. Ieškant racionaliausių sprendimų buvo atsižvelgta į savivaldybių pageidavimus dėl sienelių elementų išdėstymo bei architektūrinių sprendinių, kad jos ne tik saugotų nuo triukšmo, bet būtų ir vizualiai patrauklios bei ilgaamžiškesnės. Tad praktika, kad prie šios infrastruktūros 7,5 proc. projekto vertės prisidės ir savivaldybės, visiškai natūrali ir bus naudinga vietos gyventojams“, – sako K. Sankovski. 

Projektas „Triukšmą mažinančių priemonių įrengimas geležinkeliuose“ skirtas šalia geležinkelio gyvenančių žmonių gyvenimo kokybės gerinimui, siekiant apsaugoti gyventojų sveikatą: sumažinti akustinį diskomfortą, išvengti ankstyvųjų mirčių, hospitalizavimo atvejų tikimybės, didelio miego sutrikdymo, širdies ir nervų sistemos ligų, nedarbingumo. 

Vienas svarbiausių AB „LTG Infra“ keliamų uždavinių – apsaugoti visuomenę nuo neigiamo geležinkelių transporto poveikio. Įgyvendinant technines, organizacines ir šviečiamąsias priemones, pavojaus visuomenei lygį jau pavyko sumažinti daugiau nei 60%, o 2020 m. remiantis išankstiniais skaičiavimais geležinkeliuose žuvo ir buvo sunkiai sužeista 33% mažiau asmenų nei 2019 m. 

Siekiant iki 2025 m. užtikrinti, kad geležinkeliuose nežūtų ir nebūtų sužeistas nei vienas asmuo, kasmet įgyvendinamos saugą didinančios iniciatyvos, o viena iš jų – geležinkelio pervažų ir perėjų prieigų dažymas. 

2021 m. bendradarbiaujant su Saugos ir rizikų valdymo komanda, planuojama pažymėti 32 rizikingiausių geležinkelio pervažų ir perėjų prieigas dėmesį atkreipiančiais įspėjamaisiais ženklais. Šios priemonės jau buvo įgyvendintos 2019-2020 m. ir susilaukė teigiamų įvertinimų tiek iš pervažų ir perėjų naudotojų, tiek iš saugos ekspertų. 

Pervažų ir perėjų prieigos bus dažomos dviem būdais: 

1.Ryškia spalva dažant pabėgius. Ši iš pirmo žvilgsnio labai paprasta saugos priemonė skirta užtikrinti, kad pervažų ir perėjų naudotojai galėtų tinkamai įvertinti artėjančio traukinio greitį. Tyrimais nustatyta, kad dideli objektai atrodo judantys lėčiau ir esantys toliau nei išties yra. Atsižvelgiant į tai, bus dažoma po 5 pabėgius, darant 15 pabėgių atstumo žymes, tokiu būdu iš viso nudažant po 120 m pabėgių į abi puses. Minėtas dažymo intervalas pasirinktas atsižvelgiant į traukinių judėjimo greitį, užtikrinant, kad pervažų ir perėjų naudotojai turėtų pakankamai laiko įvertinti situaciją prieš kertant pervažą ar perėją. 

2.Specialiu trafaretu ženklinant prieigas. Šiam ženklinimui sukurtas specialus maketas primenantis 3 svarbiausias taisykles kertant pervažą ar perėją, galinčias išgelbėti gyvybę – SUSTOK, APSIŽVALGYK, KLAYSYK! 

Trakų rajone, Lentvaryje, oficialiai pradėta geležinkelio pervažos rekonstrukcija ir automobilių tunelio statyba. Šis eismo sąlygas ir saugą gerinantis projektas žymiai pagerins susisiekimo sąlygas Lentvario mieste, kurį geležinkelio linija daugel metų dalina į dvi dalis, o dėl intensyvaus traukinių eismo ties pervaža nuolat susidaro automobilių spūstys. Simboliškai, prie Lentvario pervažos buvo įkasta darbų pradžios kapsulė. 

Pasak „LTG Infra“ generalinio direktoriaus Karolio Sankovski, Lentvario pervažos modernizavimo projekto dėka tūkstančiai žmonių, traukiniais ir automobiliais kasdien kertančių šią pervažą, tai darys žymiai saugiau. Pabaigus projektą, visi automobiliai pervažą galės kirsti saugiu tuneliu ir taip taupyti savo laiką, kurį užtrukdavo prie pervažos laukdami eilėje. 

Lentvarį kasdien pravažiuoja apie 130 traukinių. Dėl jų automobilių eismas ties pervaža kiekvieną dieną yra stabdomas net 11 val. per parą. Lentvario pervažą per parą vidutiniškai kerta iki 4 tūkst. automobilių. 

Pervažos modernizacija svarbi ne tik dėl gyventojų patogumo, tačiau ir kitu aspektu – ji leis padidinti traukinių, važiuojančių per pervažą, greitį. Kadangi pervaža yra strateginiame IXB koridoriuje greitesnis traukinių eismas didins šios itin svarbios magistralės traukinių eismo pralaidumą. 

Projekto įgyvendinimas prisidės prie patrauklios ir saugios aplinkos kūrimo, turės teigiamos įtakos Lietuvos ekonominiam vystymuisi, ženkliai pagerins Lentvario miesto gyventojams susisiekimą, turės teigiamą įtaką vietinio bei tranzitinio automobilių eismo dalyviams. 

Lentvario pervažos modernizavimo darbų pradžios renginyje LTG grupę atstovavo generalinis direktorius Mantas Bartuška. Tarp aukštų renginio svečių buvo Susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič, Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius, Trakų rajono merė Edita Rudelienė, kiti svečiai, gyventojai, darbų rangos vadovai. 

Modernizuota Valčiūnų stoties pervaža yra Vilniaus geležinkelio aplinkkelio ruože Kyviškės-Valčiūnai-Vaidotai-Paneriai. Nuo 2018 m. per šią pervažą nukreipiama dauguma prekinių traukinių, kurie vyksta itin reikšmingu IX koridoriumi per Kaišiadoris ir Radviliškį. Aplinkkelis imtas intensyviai naudoti kuomet buvo sėkmingai užbaigtas antrųjų kelių įrengimas ruožuose Kyviškės-Valčiūnai, Pušynas-Paneriai. Ateityje planuojami dar didesni krovinių srautai, kurių augimas sietinas su 2023 m. numatomu IXB koridoriaus elektrifikavimo programos užbaigimu. 

Anksčiau įrengus Valčiūnų geležinkelio stoties pervažos prieigose skaidrias akustines garso sieneles buvo apribotas matomumas kelių transporto priemonių vairuotojams ir lokomotyvų mašinistams. Dėl eismo saugumo greitis šuoje pervažoje buvo apribotas iki 25 km/val. Siekiant įdiegti papildomas apsaugos priemones ir padidinti greitį, pervažoje buvo įrengtos laikinos matomumą gerinančios priemonės – sferiniai veidrodžiai, dėl kurių minėtas greitis buvo padidintas iki 40 km/h. 

Siekiant sistemiškai gerinti situaciją šalies geležinkelio pervažose, 2018 m. pabaigoje pradėta įgyvendinti pervažų modernizavimo programa. Atlikus viso Lietuvos geležinkelių tinklo pervažų analizę ir įvertinus visų pervažų saugumą, Valčiūnų geležinkelio stoties 21+848 km pervaža buvo identifikuota kaip viena iš rizikingiausių, todėl buvo nuspręsta Valčiūnų pervažą modernizuoti pirmiausia. Ši pervaža patenka į itin intensyvų transporto koridoriaus krovinių maršrutą, kurio planuojamas augimas iki 2030 m. turėtų siekti 30 proc. 

Modernizavimo tikslas – užtikrinti saugų traukinių, automobilių ir pėsčiųjų eismą Valčiūnų geležinkelio stoties pervažoje ir padidinti jos pralaidumą, atsisakant šiuo metu galiojančio traukinių važiavimo greičio pervažose apribojimo. Šie tikslai pasiekti įdiegus eismo organizavimo ir saugos priemones, tokias kaip – automatinė pervažos signalizacija, automatinė pėsčiųjų perėjų signalizacija ir vaizdo stebėjimo sistema. Taip pat buvo pasitelktos inovatyvios priemonės – kliūties pervažos zonoje aptikimo sistema ir kelio dangos pervažos prieigose stebėjimo sistema, informacinės švieslentės, kurios skirtos eismo dalyvių informavimui. 

„Modernizuotas pervažos ir pėsčiųjų perėjų apšvietimas – pirmą kartą pervažoje įdiegta atsinaujinančių elektros šaltinių įranga – saulės jėgainė su kolektoriais ir saulės baterijomis,  kurios pagalba „žalia“ energija bus aprūpinti visi pervažą modernizuojantys įrenginiai“, – dalinasi „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovski. 

Pavyzdiniame projekte įdiegtų priemonių veiksmingumas bus matuojamas realiomis eismo ir eksploatacijos sąlygomis, o jeigu bus įvertinta teigiama jų nauda, minėtos priemonės bus taikomos kituose pervažų modernizavimo projektuose. 

Įgyvendinus Projektą pagerintas eismo valdymo efektyvumas, padidintas eismo saugumas, sumažinta eismo įvykių ir žūčių bei traumų, galinčių įvykti pervažoje, tikimybė ir skaičius (lyginant su praėjusiais metais), padidintas pralaidumas, sumažintas pervažoje nustatytas traukinių greičio apribojimas, sutrumpintas kelionės traukiniu laikas, sumažintas CO2 emisijų kiekis. 

Prie sėkmingo projekto įgyvendinimo reikšmingai prisidėjo „LTG Infra“ Techninės priežiūros departamento Automatikos, ryšių ir elektros skyriaus vadovas Mindaugas Juraška ir Automatikos poskyrio vyr. specialistas Mindaugas Simonavičius, kurie buvo atsakingi už inovatyvių techninių sprendinių susiderinimą. Ačiū kolegoms! 

Taip pat dėkojame „LTG Infra“ Techninės priežiūros departamento Automatikos, ryšių ir elektros skyriaus Vilniaus regiono ARE poskyrio Gamybos organizavimo grupės vadovui Rolandui Stankauskui, kuris ne tik prisidėjo prie projektavimo suderinimo, bet ir sėkmingai atliko komisijos pirmininko funkcijas organizuojant bandomąją eksploataciją. 

Derėtų nepamiršti padėkos žodžio komandai, kuri organizavo sutarties koregavimą dėl įrangos pakeitimo – Pirkimo paslaugų centro Sudėtingų pirkimų skyriaus Rangos grupės projekto vadovei Žanetai Milkevičiūtė-Petrukanec ir LTG Teisės ir atitikties departamento Infrastruktūros vystymo teisės skyriaus vyriausiajai teisininkei Viktorijai Tulminaitei. Ačiū! 

Dėkojame visai šauniai Projekto įgyvendinimo komandai – Romanui Gikui, Ernestui Liegui, Jadvygai Lebedevienei, Ingai Braziulytei, Gytei Vėgelei, Evaldui Galvosui ir Henrikui Jankovskij! 

„Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ („LTG Infra“) ir „YIT Lietuva“ pasirašė sutartį, pagal kurią, vietoje probleminės vieno lygio pervažos, bus įrengtas tunelis automobiliams su pėsčiųjų taku. Naują tunelį, už beveik 5,8 mln. eurų, planuojama suprojektuoti ir pastatyti per kiek daugiau nei 2,5 metų. 

Be sutartį pasirašiusių įmonių prie projekto įgyvendinimo prisidės ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos bei Elektrėnų savivaldybės administracija. 

Pasak „LTG Infra“ generalinio direktoriaus, tai ne vienintelė pervaža, kurios laukia pertvarkymas. „LTG Infra“ vykdo pervažų modernizavimo programą, pagal kurią, siekiant sistemiškai gerinti situaciją geležinkelio pervažose, atrinktos 27 labiausiai eismo saugos didinimo reikalaujančios pervažos, kurių pertvarkymas atneštų didžiausią naudą visuomenei. 

„Pervaža šalia Vievio patenka į 30-uką pačių rizikingiausių ir nesaugiausių Lietuvos pervažų. Todėl jos pertvarkymas yra neabejotinai gera žinia apylinkės gyventojams,  kurių nebegaišins uždaryta pervaža, sumažės oro tarša, padidės eismo saugumas bei  sumažės nelaimingų atsitikimų rizika.“, – sako Karolis Sankovski. 

„Vertiname galimybę prisidėti prie visuomenei reikšmingo projekto, kuris žmonėms sudarys sąlygas dar saugiau keliauti. Šis projektas išsiskirs savo darbų įgyvendinimo trukme: pirmuoju etapu bus atliekami projektavimo darbai, kurie strategiškai svarbioje pervažoje turės būti įgyvendinti per rekordiškai trumpą laiką – vos per šešias dienas arba 120 valandų. Tikiu, kad „YIT Lietuva“ patirtis, pajėgumai ir kompetencijos infrastruktūros srityje, inovacijų bei geriausių Skandinavijos praktikų taikymas užtikrins sklandų projekto įgyvendinimą“, – teigia konkursą laimėjusios darnios miestų plėtros ir statybų bendrovės vadovas Kęstutis Vanagas. 

Geležinkelio pervažų programa 

Vieni ilgalaikės „Lietuvos geležinkelių“ grupės strategijos tikslų – saugios geležinkelio infrastruktūros palaikymas ir vystymas. 

Vystantis ekonomikai,  didėjant eismo, tame tarpe, traukinių intensyvumui ir atitinkamai traukinių greičiams, vienas „LTG Infra“ prioritetų yra užtikrinti geležinkelio pervažų saugą bei atitikimą techniniams reikalavimams. 

Dėl to 2018 m. buvo pradėta įgyvendinti pervažų programa, kurioje apibrėžtos 3-ys  pervažų modernizavimo kryptys: 

automatinės pervažos signalizacijos sistemų diegimas pervažose, įrengiant autokelio užtvarus, automatinę pėsčiųjų perėjų signalizacijos sistemą ir vaizdo stebėjimo sistemas; 

dviejų lygių sankirtų įrengimas; 

pervažų uždarymas. 

Išanalizavus faktines aplinkybes bei įvertinus visus galimus pervažų modernizavimo prioritetų sudarymo aspektus, buvo sureitinguotos pervažos bei sudarytas pervažų modernizavimo sąrašas, į kurį pateko ir ši, netoli Vievio esanti pervaža, dėl kurios pertvarkymo šiandien pasirašyta rangos darbų sutartis. 

Didžiausia Baltijos šalyse geležinkelių įmonių grupė „Lietuvos geležinkeliai“ modernizuos svarbiausias Lietuvos pervažas. Bendrovės valdyba patvirtino 14 prioritetinių pervažų signalizacijos įrangos modernizavimo projektą, kuris yra sudedamoji Pervažų saugumo didinimo programos dalis. 

„Lietuvos geležinkeliams“ atlikus visų 526 pervažų multikriterinę analizę buvo atrinktos modernizuoti svarbiausios 14 pervažų, kurios patenka į IXB (Vilnius – Klaipėda) ir IXD (Kaišiadorys – Kybartai) geležinkelių transporto koridorius bei kitus svarbius magistralinius ir regioninius koridorius. 

„Nuosekliai siekdami įgyvendinti ambicingą tikslą sumažinti žūčių geležinkelyje skaičių iki nulio, svarbiausią dėmesį skiriame eismo ir darbų saugumui, diegiame kompleksines edukacines ir infrastruktūros tobulinimo priemones, priimame modernius sprendimus. Per artimiausius keletą metų planuojame investuoti daugiau kaip 10 mln. Eur pagal pervažų modernizavimo programą“, – sako „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus pavaduotojas, Geležinkelių infrastruktūros direkcijos vadovas Karolis Sankovski. 

Įgyvendinus projektą geležinkelio pervažose bus įrengtos tarptautinės geležinkelių sąjungos standarte UIC 762 numatytos techninės priemonės, kurios sudarys galimybes prioritetinėse pervažose reikšmingai padidinti traukinių, automobilių ir pėsčiųjų eismo saugą. 

Projektu siekiama atnaujinti pervažų signalizacijos įrangą, penkiose pervažose įrengti naują pėsčiųjų tako signalizacijos sistemą, keturiose pervažose įrengti pėsčiųjų takus. 

Projekto apimtyje bus įrengiami viso automobilio kelio važiuojamosios dalies atitvėrimo užtvarai, įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros, perkonfiguruojamos centralizuotos eismo valdymo sistemos. 

Projektas ne tik reikšmingai užtikrins saugų traukinių, automobilių ir pėsčiųjų eismą geležinkelio pervažose, tačiau taip pat pagerins socialinę gyventojų aplinką, sutrumpins pervažų uždarymo ir atidarymo laiką, kelių transporto prastovos prie pervažų laiką. 

Be to, „Lietuvos geležinkeliai“ kasmet sutaupys apie 150 tūkst. Eur per metus pervažų priežiūros ir aptarnavimo sąnaudų. 

Artimiausiu metu bus skelbiamas tarptautinis atviras pirkimo konkursas šiam projektui įgyvendinti. Projektą numatoma finansuoti nuosavomis „Lietuvos geležinkelių“ lėšomis. Projektą ketinama užbaigti iki 2021 m. pabaigos.